„Villa Tulipa Kurtuvėnai“ – taip pavadintas senas namas, senoji troba, kurią jos šeimininkai Gintautas ir Žakas pakeitė neatpažįstamai. Sukūrė savo istoriją.
Istorijas čia pasakoja ne tik šeimininkai, tačiau ir daiktai. Tarkime, kažkur kieme atkasta čirvinių blynų keptuvė su joje – metale – išlietu blynų receptu. Senieji kavos puodeliai, kuriais papuošti kiemo sode augantys medžiai. Lėkštė su užrašu „karšta“, padėta ant krosnies – kad svečias nesugalvotų drąsiai prie jos liestis.
Dabar į buvusį kelininkų namą užsukti kviečia baras ir nedidelis viešbutis. Pas Gintautą ir Žaką šį kartą sugrįžtu pokalbiui, tačiau ir antrą kartą neapleidžia stebuklo jausmas. Bet gal irgi kaltos Kalėdos, jaukus vakaras, kurio tamsą nušviečia sniegas? Beje, baltos spalvos čia ir yra tiek – tik sniegas. Daugiau jos nerasi net gerai ieškodamas. Nes balta spalva, sako šeimininkai, iš viso nėra spalva.
Bare, kuriame tik du staliukai, mes geriame karštą vyną ir kalbamės apie tai, kaip viskas buvo.
„Žakai, važiuojame į Lietuvą“
Žakas – floristas, Gintautas – daug metų dirbęs žurnalistu, bet vėliau išvykęs į Olandiją. Būtent čia jiedu ir susipažino. Nors olandai, sakoma, yra daugiausiai keliaujanti tauta, tačiau Rytų Europa jiems vis dar neatrastas kraštas. Todėl Žakas, žinoma, nebuvo buvęs Lietuvoje.
Po daug metų, praleistų Olandijoje, jiedu nutarė investuoti į nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoti. Dairėsi jo Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir net Čekijoje. Skirtingos šalys – skirtingos ir kainos. Tarkime, Prancūzija. Čia nekilnojamąjį turtą gali įsigyti gana pigiai, tačiau jei nemokėsi prancūzų kalbos – būsi visiškas nulis. O štai Vokietijoje ir Belgijoje įsigyti jį gana brangu.
Į automobilį įsimetę dviračius netrukus jiedu atsidūrė Lietuvoje, netoli Kurtuvėnų.
Taip, beieškant ir besvarstant, Gintautas pasiūlė: Žakai, važiuojame į Lietuvą, juk nesi buvęs. Į automobilį įsimetę dviračius netrukus jiedu atsidūrė Lietuvoje, netoli Kurtuvėnų – Kurtuvėnų regioniniame parke jau nuo seniau sodybą turėjo Gintautas. Nuo jos iki pačių Kurtuvėnų tik apie 45 minutės važiuojant dviračiu.
Tad kodėl kokios nors sodybos neįsigijus čia, netoliese?
