Ligos privertė sportuoti
„Visą gyvenimą buvau labai nesportiška, net šiek tiek apkūni. Vaikystėje atbėgdavau visada paskutinė, nušokdavau trumpiausią atstumą. Į jogą atėjau tik 54-erių – su „girgždančiais“ sąnariais, skaudančiais klubais, sutrikusia virškinimo sistema, diagnozuota išemine širdies liga“, – pokalbį pradeda senjorė. Moteris neslepia, jog į jogos užsiėmimus pradžioje žiūrėjo skeptiškai, tačiau galiausiai šį sportą pamilo: „Vedina šeimos narių, atėjau į sveikesnį gyvenimą ir judėjimą. Po poros metų, dingus negalavimams, supratau ir pripažinau, kad joga yra viena iš geriausių sveikatos palaikymo formų, ypač jei tau virš 50-ties“, – pasakoja Izolda.
Pasak senjorės, gyvenimas pilnas kryžkelių ir dažnai reikia pasirinkti, kuriuo keliu pasukti. Taip nutiko ir Izoldai – byrant sveikatai, reikėjo ieškoti sprendimų: „Mano vyras jogos filosofas – labai aktyviai tuo domėjosi, namuose turėjome nemažai literatūros. Manau, kad šį jo susidomėjimą perėmė ir dukra, kuri vėliau pradėjo vesti jogos užsiėmimus.
Galiausiai jų pastūmėta, prieš 18 metų, savo kelionę sveikesnio gyvenimo link pradėjau ir aš, – pasakoja moteris ir priduria, kad pradžia nebuvo lengva, – Atėjau kaip į paprasčiausią mankštą, nežinojau net kaip atrodo tie užsiėmimai. Tuo metu joga apskritai buvo mažai žinoma. Palaipsniui pradėjus gerėti sveikatos būklei, pradėjau į tai žiūrėti giliau, ne kaip į paprastą mankštą, o tuomet ir įsitraukiau“.
Senjorų jogos grupė
Dabar Izolda sako į jogą žiūrinti kaip į mokslą – domisi jogos filosofija, moralinėmis, dvasinėmis jogos normomis. Gilesnis įsitraukimas lėmė ir tai, kad Izolda galiausiai ir pati tapo jogos mokytoja – nuo 2004 metų veda užsiėmimus senjorams:
„Tais laikais, kai mokiausi aš, jokių jogos kursų nebūdavo, žinių ieškodavome ir gaudavome tik iš užsieniečių jogos mokytojų, kurie atvykdavo į Lietuvą. Kadangi dukra tuo metu važinėdavo į seminarus, aš palaikydavau jai draugiją. Taip ir pradėjau labiau domėtis“, – sako senjorė, kuri dabar pati moko jogos subtilybių, – Gavusi pasiūlymą sudaryti senjorų grupę, pagalvojau – o kodėl gi ne? Juo labiau, kad pačiai buvo be galo įdomu, atsirado nemažai bendraminčių. Mano grupėje yra tokių žmonių, kurie su manimi visus tuos 18-a metų vis dar eina tuo pačiu keliu“.
Atlikta apklausa
Jogos akademijoje, kurioje dirba Izolda su dukra, buvo atlikta senjorų apklausa. Paaiškėjo, jog yra kelios grupės – vieni ateina tam, kad išeitų iš namų ir praskaidrintų kasdienybę, kiti tam, kad pastiprintų sveikatą ir ilgiau būtų nepriklausomi nuo savo artimųjų, gyventų savarankiškai, o treti ateina dėl jau esamų sveikatos sutrikimų – tiek fizinių, tiek dvasinių.
Pasak pašnekovės, su amžiumi žmonės pradeda bėgti nuo vienatvės, socialinės atskirties ir liūdnų minčių – jie ieško nusiraminimo bendraminčių būryje. Iš kitos pusės, būtent joga turi psichoemocinį poveikį. Kvėpavimo technikos, pratimai, buvimas tam tikrose padėtyse ramina, fiziniai pratimai padeda išsiskirti laimės hormonams, o be to, sportuojantys žmonės labiau savimi pasitiki, nes jaučiasi fiziškai stipresni.
Karantinas nenubaidė
Prasidėjus nepaprastai padėčiai šalyje, teko vėl ieškoti sprendimų, tad Izolda pradėjo vesti užsiėmimus ne tik studijoje, bet ir transliuoti tiesiogiai internete: „Tai buvo iššūkis, reikėjo prisitaikyti ir išmokti, bet nieko nėra neįmanomo. Reikėjo pasistengti, kad galėtume išlikti saugūs dėl viruso, taip pat ir pasiekti senjorus, gyvenančius ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose, užsienyje“, – pasakoja moteris.
Izoldos užsiėmimus lankantys senjorai tapo artima bendruomene, besidalinančia savo pomėgiais, bendromis temomis, receptais, netgi kartu leidžiantys laisvalaikį: „Užsimezgė nuoširdus bendravimas. Kepame pyragus, atsinešame ir ragaujame su arbata. Džiaugiuosi padėdama jiems gyventi šviesiau ir džiaugsmingiau!“, – sako jogos mokytoja. Ji priduria, kad ne visos sporto šakos yra tinkamos senjorams, ypač turint sveikatos problemų: „Juk jau ne visada yra galimybės pabėgioti ar paplaukioti, o šiuose užsiėmimuose esame visos panašaus amžiaus, taigi, ir krūvis visoms panašus, viena kitą suprantame – kiek galime ir kiek reikia“.
Anot senjorės, amžius nėra kliūtis išmokti kažką naujo, tačiau tikroji kliūtis yra nusiteikimas: „Jeigu nieko nenori, tai nieko ir neišmoksi. Aš esu tikra, kad daugumos pagyvenusių žmonių kūno ir sielos amžius skiriasi. Kartais dvasiškai esame jaunesni nei kūnu, nes kūnas sensta greičiau. Dar atrodo norisi daug ko – išmokti, pamatyti, pakeliauti, pabendrauti, bet staiga pastebi, kad kūnas pradeda tai stabdyti. Labai norėčiau, kad skirtumas tarp mano dvasinio ir fizinio kūno būtų mažesnis. Būtent jogos užsiėmimai ir, apskritai, sveikatinimasis, tai stipriai atitolina. Ypač joga, kuri apima ir kvėpavimo pratimus, ir fizinius, ir lankstumą, ir filosofiją“, – atskleidžia Izolda.
Labai norėčiau, kad skirtumas tarp mano dvasinio ir fizinio kūno būtų mažesnis. Būtent jogos užsiėmimai ir, apskritai, sveikatinimasis, tai stipriai atitolina.
Joga – ir kūnui, ir sielai
Nors fizinį kūną suaktyvinti galima ir kitomis sporto šakomis, tačiau pašnekovė teigia, jog būtent joga gali pakeisti ne tik kūną, bet ir požiūrį, dvasinį stabilumą: „Praktikuodama jogą pasidariau tolerantiškesnė, atradau kitokias vertybes. Yra tam tikros jogos taisyklės, kurios yra labai man svarbios. Pavyzdžiui – nesmerkti, nekritikuoti. Visada jas prisimenu ir laikausi, – sako senjorė ir papildo, – Joga taip pat labai teigiamai veikia mūsų smegenis. Net buvo atliktas tyrimas, kurio metu įrodyta, kad joga turi didžiulę įtaką vyresnio amžiaus žmonių kognityvinei funkcijai. Taip yra todėl, kad veikiamos smegenys – gerėja jų veikla, atmintis, mažėja orientacijos sutrikimai. Taigi, gerėja ne tik kūno, bet ir proto būklė“, – sako Izolda.
Pasak aktyvios senjorės, norint išlikti aktyviam net ir vyresniame amžiuje, reikia būti didžiuliu optimistu: „Kuo esi senesnis, tuo daugiau tų pastangų reikia. Deja, ant lėkštutės niekas neatneša to optimizmo ar vidinių jėgų nepasiduoti, tik pats turi tai daryti. Jeigu sunku pačiam rasti jėgų ir įkvėpimo, tuomet reikia ieškoti bendraminčių. Todėl žmonės ir renkasi į jogą, kur viso to pasisemia“, – pasakoja jogos mokytoja.
Izolda Jakuševa yra viena iš „Metų senjoro rinkimų 2020“ dalyvių. Šie rinkimai – nemokamo žurnalo aktyviems senjorams „60+“ iniciatyva, kuria buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir įvertinti tarp mūsų gyvenančius veiklius, inovatyvius bei sveika gyvensena besirūpinančius senjorus.
