Mezga 50 metų
Mezginiai kuklūs: megztos įvairiaspalvės šlepetės mažiems ir dideliems, plaukų juostos, apykaklaitės, lietuviška ir ukrainietiška atributika – sagės ir apyrankės, megzti įdėklai mobiliajam telefonui įsidėti.
Morta sako, kad mezga ji nuo mažumės, o ypač virbalų iš rankų nepaleidžia, kai išėjo į pensiją. Taigi mezga apie 50 metų. Anksčiau mezginiai buvo sudėtingesni: megztiniai, palaidinės, kelnės, dabar tokių irgi mezga, bet jau retai, daugiausia dabar užsiima smulkiais mezginukais.
Siūlų nusiperka
„Dabar mezgimas yra visas gyvenimas“, − sako Morta.
Anksčiau turėjo darbą, statė namus, turėjo sodus, buvo sveikatos, tai ir dirbo, dabar jau sunku vaikščioti, tai mezga, mezga.
Siūlų dar nuo senų laikų daug turėjo, kiek trūksta, nusiperka.
„Vyras mane veža apsipirkti į „ružavą“ namą, kur yra audinių ir siūlų parduotuvė, priešais „Giraitės“ prekybos centrą. Perku visokių spalvų siūlus, nes daug mezgu vaikams, tai reikia, kad būtų spalvinga“, – maloniai šypsosi Morta.
Vyras Vladas – žemės žmogus
Morta paskutinius dešimt metų prieš pensiją dirbo Kėdainių medžioklės ir žūklės ūkyje buhaltere. O prieš tai 20 metų – prekių žinove Žemės ūkio susivienijime. Vyras Vladas yra žemės ūkio žmogus.
„Jam reikia žemę pačiupinėti, – sako Morta. – Kai jis vakare sėdi fotelyje prie televizoriaus, tai jam skauda tą ir aną, o kai išeina į darbą, sėda į savo didžiulį traktorių, tada jam nieko nebeskauda. Kitas jo hobis – medžioklė. O aš sėdžiu viena, o ką man daryti. Užtat ir sakau, kad mezgimas yra mano visas gyvenimas“.
Mezginius dovanoja
Morta už savo mezginius neima pinigų. Ji su širdies gerumu, su meile ir džiaugsmu viską dovanoja. Matyti, kad tai daryti jai tiesiog smagu. Geros širdies žmogus nori suteikti džiaugsmo kitiems.
„Aš niekur neparduodu ir man parduoti nereikia. Aš viską dovanoju, viską atiduodu. Atiduodu visai Lietuvai. Ir Klaipėda, ir Šiauliai, ir Vilnius, ir Kaunas yra gavę mano mezginukų. Kai važiuoju į svečius, nevežu saldainių ar butelio, vežu savo mezginius“, − sako Morta.
Nesiskundžia
Morta spinduliuoja optimizmu.
„Pensijos užtenka pragyventi. Visko mes turim. Siūlų nuo senų laikų maišų maišais turėjau, dar nusiperku. Sergu glaukoma, vaistukus lašinuosi kasdien, bet skatau, rašau, mezgu be jokių akinių. Niekada gyvenime nepuoliau į paniką, visada man yra gerai ir bus gerai. Senatvę turėčiau pabaigti gerai“, − optimistiškai kalba Morta Valaitienė ir palinksta virš savo mezginio – šiuo metu mezga draugei telefono įdėklą.
