„Su Dalia paskutinį kartą bendravome vasaros pradžioje. Tuo metu ji buvo išvykusi į užsienį: sakė, norinti užsidirbti, kad grįžusi galėtų sukurti dar geresnę buitį vaikams. Su jais sutaria puikiai – santykiai labai sutvirtėjo, kai ji paliko smurtaujantį sugyventinį“, – pasakojo Žydrūnė Plungienė, Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja socialinėms paslaugoms. Su ja Dalia pirmiausia ir susisiekė, nusprendusi, jog atėjo metas palikti vyrą ir ieškoti pagalbos.
Pasak Ž.Plungienės, tokiais atvejais ji būna pirmasis kontaktas, į kurį kreipiasi moterys. „Aš jas nukreipiu pas specialistus, vėliau palaikau kontaktą. Taip buvo ir Dalios atveju“, – kalbėjo pašnekovė.
Jos teigimu, Dalios istorija – tikra sėkmės istorija. Moteriai pavyko išeiti iš dažnai užburtu atrodančio rato ir pradėti gyventi savarankiškai.
Kviečiame prisiminti 2018 m. pabaigoje publikuotą smurtą patyrusios moters istoriją.
Vyro smurtą patyrusi moteris: „Artimieji nesuprato, kodėl jam neatleidau“
Ją galima vadinti Danguole arba Vilija. Galima ją vadinti Birute arba Lina. Tai – jokio skirtumo, mat Lietuvoje gyvena daug tokių kaip ji – danguolių, vilijų, biručių arba linų. Todėl šį kartą ją, keturiasdešimtmečio slenkstį perkopusią vieno nedidelio Lietuvos miesto heroję, vadinsime – tebūnie – Dalia.
Dalia dirba ir augina tris nepilnamečius vaikus. Moteris ir jos vaikai ilgiau nei dešimt metų kentė sugyventinio psichologinį smurtą, kuris vėliau peraugo į fizinį.
Nuolatinis pažeminimas, kritika, menkinimas – tokia buvo Dalios kasdienybė. Sutuoktinis moterį užgauliodavo ir plūsdavo necenzūriniais žodžiais, net matant ir girdint vaikams.
Nuolatinis pažeminimas, kritika, menkinimas – tokia buvo Dalios kasdienybė.
Vieną dieną Dalios kantrybė trūko – moteris iškvietė policiją, dėl smurto artimoje aplinkoje vyras buvo sulaikytas, o byla netrukus atsidūrė teisme. Bet teismo sprendimas buvo tik vieno etapo pradžia – jis nesugrąžino kitų dalykų: pasitikėjimo savimi, nenumalšino išgyventos baimės ir nerimo, kad vyras ims ir sugrįš į namus.
„Pagalbos ryžausi kreiptis, kai jis ėmė smurtauti fiziškai. Iškviečiau policiją. Tiesiog baigėsi mano kantrybė. Psichologinę ir socialinę pagalbą man pasiūlė socialinė darbuotoja. Sutikau. Nuo to laiko ir dalyvauju individualiose bei grupinėse konsultacijose,“ – pasakojo Dalia.
Iki tol apie savo skausmą tik artimiausiai draugei išdrįsusi pasipasakoti Dalia sako supratusi, jog vis dėlto reikalinga ir profesionali specialistų pagalba. Tapo aišku, kad vienai bus labai sunku viską atlaikyti. Moters artimieji nelabai suprato, kodėl tiek metų tylėjusi ji staiga persigalvojo ir vyrui neatleido.
„Moterys paprasčiausiai bijo ką nors keisti savo gyvenime, nes mano, kad nepakels užgriuvusios naštos, nesulauks aplinkinių palaikymo, gal ir nežino, kur galima kreiptis pagalbos. Kentėjau ir aš, vis tikėjausi, kad mano gyvenimas pasikeis, pasikeis santykiai su sugyventiniu. Aš taip pat bijojau daugelio dalykų, trūko pasitikėjimo savimi.
Tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą patyriau vaikų akivaizdoje. Kai vyras ėmė smurtauti fiziškai, vaikai labai išsigando. Vėliau nuolat jautė baimę, kad tik jis negrįžtų. Jie dar nėra dideli – lanko ikimokyklinę ir pagrindinio ugdymo mokymo įstaigas,“ – išgyvenimais dalijosi moteris
Moterys bijo ką nors keisti savo gyvenime, nes mano, kad nepakels užgriuvusios naštos, nesulauks aplinkinių palaikymo.
Dabar Dalia su savo nepilnamečiais vaikais gyvena viena. Sugyventiniui buvo skirtas teismo įpareigojimas pusę metų nesiartinti prie jų gyvenamosios vietos ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Praeitį moteris prisimena kaip slogų sapną, o jos kasdienybę džiugina paprasti dalykai: buvimas su vaikais, ramūs vakarai, darna ir keturkojis augintinis, kurio seniau neleido įsigyti sugyventinis.
Dalia džiaugėsi, kad išdrįso keisti gyvenimą. Pagaliau ji laiminga. Paklausta, ką patartų kitoms moterims, atsidūrusioms panašioje situacijoje, nedvejojo: „Turėti daugiau drąsos. Įgauti daugiau pasitikėjimo savimi ir nebijoti kreiptis pagalbos. Išdrįsti kalbėti apie patiriamą smurtą šeimoje“.
Istorijos herojė dalyvavo projekte „Radviliškio rajono savivaldybės Bendruomeniniai šeimos namai“, kurį įgyvendino Radviliškio raj. savivaldybės administracija.
