Vienas ryškiausių – prieš porą metų įvykęs gamyklos perkėlimas į modernų 28 000 kv.m. pastatą, iškilusį buvusioje įmonės teritorijoje Žemuosiuose Šančiuose. Šis procesas buvo ypatingas – gamykla buvo statoma, įgyvendinant pastatų konversijos ir gamyklos perkėlimo projektą, t.y. demontavus nebeefektyvius statinius. Be to, statybų metu įmonė nebuvo nutraukusi veiklos.
„Per mano darbo metus pasikeitė ne tik įmonės vieta ar pastatai, įrenginiai, procesai, bet ir žmonės, vidinė kultūra. Bendrovėje atsirado tokių erdvių, kaip, pvz., vaikų žaidimų kambarys, sporto salė, pagerėjo ir darbo sąlygos, galimybės mokytis ne tik naujokams, kuriems darbo pradžioje paskiriami mentoriai – mokytojai, palengvinantys adaptacijos procesą. „Kauno balduose“ daug darbuotojų, čia dirbančių daugiau nei dešimt metų. Jaunimo taip pat netrūksta, nors, kaip ir visur, jauni žmonės labiau migruoja darbo rinkoje“, – kalbėjo ilgametė „Kauno baldų“ darbuotoja.
2022 m. gamyklai persikėlus į naujas patalpas, pasak meistre dirbančios K.Stelnionienės, ženkliai pagerėjo darbo sąlygos. „Dėl automatizuotų gamybos procesų, turime mažiau rankinio darbo, nors minkštų baldų gamyba yra jam imli, pvz., pakavimo linijoje. Išmanios sistemos leidžia efektyviau ir sklandžiau dirbti, o taip pat jausti savo progresą. Anuomet, prieš 20 metų, gamykloje buvo daug fizinio darbo, o šiuo metu tas pačias užduotis atlieka darbą atlikti stipriai padeda automatizuotis sistemos“, – pasakojo K.Stelnionienė.
Ji neslėpė, jog įmonės senbuvius naujovės gąsdino, tačiau jas priėmė, kai suprato, kad jos palengvina darbą. Kas kita – naujokai, kuriems automatizuoti išmanūs sprendimai dažnai tampa dar viena paskata rinktis karjerą „Kauno balduose“.
„Dažnai jauną darbuotoją išgąsdina pirmųjų savaičių patirtis. Taip, gamykloje yra fizinio darbo, nes tai minkštųjų baldų gamybos specifika. Visgi, svarbu suprasti – viskam reikia laiko: įprasti, išmokti, prisitaikyti prie rutinos, procesų. Tam ir yra trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, kad žmogus spėtų įsivažiuoti“, – juokėsi naujokus drąsina pašnekovė.
Šiuo metu „Kauno baldai“ stiprina komandą ir kviečia prisijungti baldų apmušėjus, porolono sukirpėjus ir klijuotojus, elektrikus, stalius, technologus ir kt. Darbuotojų skaičių tikimasi padidinti dešimtadaliu.
Vieta, kuri įkvepia
„Kauno baldai“ yra SBA grupės dalis ir yra viena seniausių baldus gaminančių gamyklų Lietuvoje. Jos istorija prasidėjo dar 1880 metais – tuomet įmonėje „Elena“ gaminti lenkti baldai ir parketas. Šiuo metu „Kauno baldai“ – Europoje puikiai žinomi žinomi minkštųjų baldų gamintojai. Didžioji Kaune sukurtų baldų dalis eksportuojama ir iškeliauja į tokias šalis kaip Vokietija, Švedija, Norvegija, Danija, Beniliukso šalys ir kt.
Pirmoji gamykla stovėjo Fredoje, vėliau – Žemuosiuose Šančiuose. Prieš porą metų „Kauno baldai“ baigė įgyvendinti išskirtinį projektą, kainavusį 30 mln. eurų – dešiniajame Nemuno krante įmonei priklausančioje teritorijoje iškilo moderni nauja gamykla, kurioje po vienu stogu telpa ekspozicijų erdvės, naujų produktų kūrimo padalinys, administracija.
„Tai buvo tikrai unikalus ir sudėtingas etapas įmonės istorijoje – nestabdydami gamybos senus sovietmečio statinius pakeitėme išskirtinės architektūros miestą puošiančiu moderniu, darbuotojams patogiu pastatu“, – vedžiodamas po cechus, administracines patalpas, „showroom‘us“ kalbėjo „Kauno baldų“ vadovas Tomas Mauricas.
Pasak jo, 28 tūkst. kv. m plote išsitenka ne tik gamyba, bet ir darbuotojų komfortui bei poilsiui skirtos erdvės – valgykla-kavinė, atskira virtuvėlė su valgomuoju, vaikų žaidimų kambarys, persirengimo patalpos su dušais ir t.t.
Pastebėjus, kad per pastato langus net ir dirbantieji gamybos cechuose gali mėgautis įspūdingais rudenėjančio Nemuno pakrančių vaizdais, T.Mauricas paaiškino: „Tai išties buvo svarbu, nes darbo aplinka stipriai veikia komandos savijautą. Čia mūsų darbuotojai praleidžia mažiausiai 8 valandas, tad norisi, kad gerai jaustųsi. Apskritai, svarstant apie naują gamyklos pastatą, vietą, mes pirmiausia analizavome savo įmonės darbuotojų įpročius. Pavyzdžiui, atlikę tyrimą, supratome, kad absoliuti dauguma jų yra vietiniai iš aplinkinių gyvenamųjų rajonų – Žemųjų, Aukštųjų Šančių, Panemunės, Dainavos. Jiems buvo aktualu, kad darbo vieta liktų mieste“, – pasakojo įmonės vadovas, paminėjęs vieną iš kriterijų, kodėl gana ankstyvoje stadijoje atmetė svarstymus gamyklą perkelti į už miesto esančią LEZ teritoriją.
Dabartinė įmonės vieta patogi pasiekti bet kokiu transportu – tiek nuosavu, tiek viešuoju, o taip pat ir dviračiu: Nemuno pakrante driekiasi atnaujintas dviračių takas, o prie gamyklos pastato įrengti dviračių stovai. Tai, kad net ir vėlyvą rudenį jie ne tušti, rodo, jog dviratininkų netrūksta.
Išmanūs sprendimai – darbui palengvinti
Šiuo metu bendrovėje „Kauno baldai“ dirba beveik 400 darbuotojų. Daugiausia jų – gamybos padaliniuos: lakštinių medžiagų supjovimo, porolono pjovimo, sukirpimo bei siuvimo, pakavimo. Vaikštant po gamyklą matyti, jog didelė dalis procesų – automatizuoti.
T.Mauricas neslėpė, jog per porą metų teko daug kartų keisti vidinę logistiką, perorganizuoti procesus, kol buvo pasiektas patogiausias ir efektyviausias variantas. Tačiau tai pasiteisino: „Dabar darbuotojų mažiau nei anksčiau, sumažėjo fizinio darbo, bet efektyvumas geresnis.“
Idėjų ateičiai taip pat netrūksta. „Esame lankstūs, stebime procesus ir reaguojame, kas veikia, o ką reikia keisti ir tai darome“, – tikino pašnekovas.
Diegiant išmaniąsias technologijas įmonėje daug dėmesio skiriama komunikacijai, kuri, anot T.Maurico, išsklaido išankstines darbuotojų nuostatas ir nepagrįstas baimes dėl pokyčių. „Daug bendraujame su meistrais, viduriniosios grandies vadovais – per juos darbuotojams ateina teisingos žinios, paaiškinimai, kaip nauji procesai paveiks jų kasdienį darbą. Be to, aš esu toks vadovas, kurį dažnai sutiksi cechuose ir bet kuris darbuotojas gali pasakyti ar paklausti, kas rūpi“, – sveikindamasis su ceche sutiktais darbuotojais pasakojo „Kauno baldų“ vadovas.
Anot jo, žmogiškasis ryšys – svarbi įmonės kultūros dalis. Tai rodo čia organizuojami renginiai (vasaros šventė, bendros talkos, savanorystės iniciatyvos, įvairūs teminiai konkursai, ilgamečių darbuotojų pagerbimas ir pan.), bet ir dėmesys bendruomenei, kuri yra šalia. Tai – Šančių bendruomenė, garsėjanti savo kultūrine veikla. „Kauno baldai“ – vieni iš šios bendruomenės rėmėjų, padedantys įgyvendinti įvairius projektus.
Kolektyvas – atjaunėjęs
Elektrikai, staliai, siuvėjai, inžinieriai, baldų apmušėjai – šių specialybių darbuotojų laukia „Kauno baldai“. Bendrovės vadovas neslepia, kad, nepaisant konkurencingo darbo užmokesčio, gerų darbo sąlygų, modernios darbo aplinkos bei draugiško kolektyvo, konkurencija dėl darbuotojų didžiulė. Juolab, kad tenka konkuruoti ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio bendrovėmis.
„Mano tikslas buvo ir yra sukurti tokią darbo aplinką, kad žmogus norėtų čia dirbti ir galėtų didžiuotis šiuo darbu“, – pabrėžė įmonės vadovas, pasidžiaugęs, jog šiuo metu „Kauno baldų“ kolektyvas – atjaunėjęs, bet čia dirba labai įvairaus amžiaus žmonių.
Kaip jau minėjo ilgametė įmonės darbuotoja K.Stelnionienė, nemažai jų „Kauno balduose“ dirba dešimt metų ir daugiau.
T.Maurico nuomone, pasitikėti įmone padeda jos stabilumas, reputacija, įtaka rinkoje, puoselėjamos tradicjos. Jis neabejoja, kad prie to prisideda įmonės lokacija, atnaujintos erdvės, diegiamos naujovės. Paskaičiuota, kad dėl optimalios procesų organizacijos baldo gamybos kelias, skaičiuojant metrais, sutrumpėjo perpus, o pagaminimo laikas sumažėjo ketvirtadaliu. Įmonės stastistika įspūdinga: šiuo metu „Kauno balduose“ 400 darbuotojų per mėnesį pagamina apie 8 tūkst. minkštųjų baldų.
