Panevėžio rajone augintų A.Bielinio žąsų pageidauja ir įmonės, ir privatūs asmenys: „Jei šeima didesnė, 5-6 narių, tai didelė žąsis pats tas sprendimas šventėms: pirmai dienai karštas patiekalas bus, o antrai dar ir šaltoms salotoms liks.
Daugiau nei dvi dešimtis metų šiuos paukščius auginantis ūkininkas sako pasirinkęs juos auginti dėl laisvesnių rankų (galimybės judėti) ir sezoniškumo.
„Žąsys ne karvės ar avys, kur visus metus šalia jų būti tenka... O čia pavasarį ir vasarą praauginai, na, dar rudenį, o žiemą jau ir laisvas joms išskridus: keliauk, kur širdis traukia: į Egiptą, Maroką, Iraną ar Pakistaną.“
Šiuo metu visos žąsys jau nupeštos ir suruoštos kelionei. Kilogramo kaina už naminį paukštį siekia dešimt 10 eurų.
Žinant, kad įprastai jos sveria nuo 5 ar 6 kilogramų, suma už vieną paukštį siekia 50–60 eurų.
Paklaustas, ar sunku plunksnuočius auginti, ūkininkas pasakoja, jog jo pasirinkta paukščių veislė, Pekino anties ir muskusinio antino hibridas, gana atspari, žinoma, niuansų ir čia esama.
Tarkime, rudenį, prieš paukščių migraciją, svarbu suskubti paukščius paskersti, nes praskrendantys gali paukščių gripu apdovanoti.
„Bet žąsys nėra lepios: parsivežtas dar visai mažas iš lenkų instituto iki keturių savaičių paauginu patalpoje, o paskui jau lauke, aptvaruose gyvena.
Lyjant lietui jos gaudo krintančius lietaus lašelius išskėtusios sparnus, ką jau ką, o maudytis šie paukščiai labai mėgsta“, – pasakojo A.Bielinis.
Su jomis aptvaruose gyvena pokalbininko dukrų dvynių veisiami šunys. Taigi žąsis ne tik saugios, bet dar ir su kompanija.
Pasidomėjus, kaip sprendžiamas paukščių skerdimo klausimas, A.Bielinis pasakojo patikintis tai skerdykloms. Savo augintinių mėsą jis apibūdina kaip gardžią ir ne tokią riebią, kaip Pekino ančių.
Užauginti paukščius, jo tikinimu, mažiausia bėda, bet paskersti ir sandėlioti kasmet tenka susidurti vis su didesniu iššūkiu.
„Skerdyklos pritaikytos mažesnio svorio paukščiams, tad kasmet panašių klausimų kyla, bet parduoti užaugintus paukščius nėra sunku: Iki Kalėdų tikrai jau būsime viską išsipardavę. Įprastai žąsys ir greičiau išskrenda, jei tik pirkėjas turi ją kur šaltai laikyti, nusiperka ir ramu“, – patirtimi pasidalijo pašnekovas.
Būtent tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl auginamų paukščių skaičius kasmet mažėja: „Prieš penkerius metus jų būdavo gerokai daugiau: išleisdavome iš savo ūkio panašiai pusantro tūkstančio žąsų, dabar jau mažiau.“
Tiesa, atsisakyti dar A.Smetonos laikus Lietuvoje siekiančios žąsų auginimo tradicijos pašnekovas nežada ir kitais metais.
