„Buvau žmogus be savivertės, kuris leidosi skriaudžiamas, žeminamas“, – prisiminė Renata. Klausantis jos pasakojimo sunku patikėti, kad ši drąsi, stipri, savimi pasitikinti ir vietoje nenustygstanti moteris dar visai neseniai atrodė lyg visai kitas žmogus.
„Noriu, – kalbėjo ji, – kad mane visada suptų ta ramybė, kurioje dabar gyvenu. Didžiausia mano svajonė vaikus užauginti taip, kad jie nesektų mano keliu – kad jų neskriaustų ir jie neskriaustų.“
Šiandien Renatos gyvenimas – išsipildžiusi svajonė
Utenoje visą gyvenimą praleidusi Renata viena augina du vaikus, atrado savo svajonių profesiją – dirba vaikų darželio auklėtoja, taip pat studijuoja ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Be to, ji dar ir profesionali sportininkė, anksčiau sėkmingai dalyvaudavusi Lietuvos fitneso čempionatuose, o šiandien treniruojanti kitus, daugiausia – vaikus ir moteris. Kaip vienas žmogus gali tiek daug visko nuveikti, paklausite? Pašnekovė atskleidė, kad ją įkvepia vaikai, mažieji auklėtiniai, draugai, knygos bei tikėjimas.
Paklausta, kodėl jai patinka dirbti su vaikais, pašnekovė svarstė, kad būdama su jais gali save visapusiškai realizuoti. Renata juokavo, kad pasakyti, kad jai labai patinka vaikai – būtų tas pats, kas nepasakyti nieko ir paaiškino: „Dirbant kasdien save išvysti visai kitomis spalvomis ir tai yra nuostabu.“
„Jei kas nors anksčiau man sakydavo, kad aš galėčiau dirbti su vaikais – viduje tą norą ir svają uždarydavau, – prisiminė ji ir pridūrė: – Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad manęs laukia tiek daug kūrybinių veiklų darželyje. O dabar kasdien vis labiau mane žavi baltais dantukais pasipuošusios šypsenos ir tiesiamos rankutės apsikabinimui. Kartu su pačiais mažiausiais ieškau vidinio džiaugsmo ir mokausi. Ir gaunu nė kiek ne mažiau, nei duodu. Su jais galiu būti savimi. Juk taip smagu dovanoti jiems meilę, rūpestį bei švelnumą“, – svarstė ji.
Vizitas psichologės kabinete gyvenimą apvertė aukštyn kojomis
Europos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Utenos rajone“ šios istorijos herojė atrado sunkiausiomis savo gyvenimo akimirkomis.
„Esu patyrusi psichologinį ir fizinį smurtą artimoje aplinkoje“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad toks žiaurus artimo žmogaus elgesys gilius randus palieka ne tik kūne, bet ir širdyje: „Buvau smarkiai sumušta tiek fiziškai, tiek psichologiškai.“
Žiaurus artimo žmogaus elgesys gilius randus palieka ne tik kūne, bet ir širdyje.
Renatos teigimu, nuo tuometinio draugo smurtą kenčiančią mamą matė abu vaikai. Būtent tai, pasak pašnekovės, ir paskatino ieškoti pagalbos. Pirmiausia ji pasibeldė į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duris. Apie smurtą atvirai prabilusiai moteriai ir jos vaikams specialistai pasiūlė kompleksinę psichologo pagalbą.
„Susipažinau su nuostabia psichologe Simona, kuri man padėjo ir su kuria iki šiol labai artimai bendraujame“, – džiaugėsi pašnekovė, o paprašyta papasakoti apie pirmuosius apsilankymus specialistės kabinete prisiminė: „Iš pradžių daug verkdavau, tiek nosinaičių sunaudojau (juokiasi). Pamažu išsikalbėjau, atsivėriau ir sulaukiau labai stipraus palaikymo, kuris motyvavo ir padėjo suprasti, kad esu nuostabi, stipri moteris.“
Susitikimai su psichologe man atvėrė akis. Gyvenimas pasikeitė kardinaliai.
Anot Renatos, gyvenimas smurtaujančioje aplinkoje, visų pirma, palaužia dvasią: „Buvau žmogus be savivertės, kuris leidosi skriaudžiamas, žeminamas. Buvau sau negraži, nemaloni... O šie susitikimai su psichologe man atvėrė akis. Gyvenimas pasikeitė kardinaliai – įstojau mokytis pedagogikos. Man, beje, labai pasisekė, nes iškart įsidarbinau vaikų darželyje, kur mane supa nuostabūs kolegos.“
Namus aplankė ramybė
Anot pašnekovės, pokyčiams reikia laiko, bet būtina išdrįsti atsiverti, netylėti, palikti smurtautoją ir iš naujo save atrasti. Šiandien kaip niekad tvirtai ant kojų stovinti šios istorijos herojė neužsidarė savyje, o priešingai – drąsiai kalba apie patirtus išgyvenimus ir viliasi, kad ir kitos moterys, kurios kenčia taip pat, kaip kažkada Renata, išdrįs pasipriešinti.
Viliuosi, kad ir kitos moterys, kurios kenčia taip pat, kaip kažkada aš, išdrįs pasipriešinti.
„Norėčiau, kad jos nieko nebijotų ir padėtų sau“, – sakė Renata.
„Žinot, kas iš tikrųjų mūsų namus aplankė? Ramybė. Tai yra neįkainojamas dalykas. Nėra baimės, nėra streso. Kai namuose yra ramybė ir mato vaikai, kad mamytė rami, viskas jai gerai – tai ir vaikai ramūs“, – patirtimi dalijosi ji.
Skaudi Renatos patirtis padeda suprasti, kaip svarbu, kad pagalba būtų kiekvienam prieinama. Kartu tai istorija apie tai, kad išeitis visada yra, todėl net jeigu labai skaudu ir atrodo, kad nieko negali pakeisti – negalima nuleisti rankų. Sudėtingus gyvenimo iššūkius įveikusi herojė šiandien pati tapo ramsčiu. Kiekvieną mėnesį Renata finansiškai padeda sunkiai besiverčiančiai šeimai.
„Jeigu gali padėti, nesvarbu kuo – finansiškai ar pokalbiu – privalai padėti“, – įsitikinusi ji.
Daugiau „Žingsniai“ istorijų rasite – čia
„Žingsniai“ – Europos socialinio fondo agentūros (ESF) projektų sėkmės istorijų̨ konkursas. Rubrikoje pateikiame 10 ekspertų komisijos atrinktų istorijų apie tai, kaip projektai pakeitė konkrečių žmonių gyvenimus. Liepos antroje pusėje, paskelbę visas 10 istorijų, pakviesime portale 15min balsuoti ir išrinkti 3 savo mėgstamiausias.
Renata dalyvavo ESF projekte „Kompleksinės paslaugos šeimai Utenos rajone“. Projektą įgyvendino Utenos rajono savivaldybės administracija
