Gruodžio 27 d. 15-metis A.S., kaip teigė jo mama, paprašytas tėvo, išėjo į kiemą nukasti sniego ir paslaptingai dingo. Policijos departamento paviešintais duomenimis, nuo gruodžio 28-osios ieškoto kaip dingusio be žinios paauglio kūnas su sužalojimais galvoje buvo rastas sausio 2 d. apie 13.25 val. miške ties Ūmėdžių g. Vilniuje.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) ketvirtadienį (sausio 3 d.) popiet žiniasklaidai išplatintame pranešime informavo, kad jaunuolio mirtis nebuvo smurtinė. Taip teigiama gavus oficialias Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas. Nurodoma, kad įvykio tyrimas tęsiamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Dėl mįslingų mirties aplinkybių sausio 2-osios vakarą iš teritorinio policijos padalinio visa pirminės bylos medžiaga su užduotimi užbaigti tyrimą buvo perduota Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos detektyvams.
Neberado po 20 minučių
Su 15min žurnaliste kalbėjusi 15-mečio A.S. mama papasakojo apie šeimą, kas nutiko lemtingąją gruodžio 27-ąją, ir tai, kad sūnaus mirtis, jos įsitikinimu, nebuvo nelaimingas atsitikimas.
Kalbėdama apie gruodžio 27-ąją, moteris sakė, kad iš sūnaus buvo atėmę mobilųjį telefoną, nes jis nuolat jame lindėdavo. Tądien paauglys tėčio buvo paprašytas kieme nukasti sniegą nuo takelio, vedančio nuo laiptinės iki mašinų stovėjimo aikštelės. Pašnekovės teigimu, sūnus buvo sportuojantis, kai reikėdavo, visada nukasdavo sniegą.
Tik jam dingus sužinojome, kodėl taip norėjosi grįžti namo – čia buvo prasidėjęs laisvas gyvenimas.
„Vieną dieną eidama iš namų iki mašinos vos neišsitiesiau, tai tėtis ir davė sūnui užduotį nukasti sniegą nuo keliuko. Jis išėjo kasti sniego, o kas buvo toliau, mes nežinome.
Tėtis gal po 20 minučių išėjo patikrinti, nes ruošėmės tądien važiuoti į kaimą, bet sūnaus ten nerado, tik kastuvai buvo palikti. Dar pasijuokėme, kad nebėra mūsų darbininko, sakiau vyrui: kas jis tau čia sniegą, pas draugelius, matyt, nuėjo.“
Moters pasakojimu, prabėgus kuriam laikui sūnaus pradėjo ieškoti draugai, esą, kur jis dingęs.
„Dar vienas keistas dalykas, kad tą dieną sūnus iš namų išėjo be telefono, o apie vidurnaktį, būdama prie policijos komisariato, pamačiau, kad jo feisbukas įjungtas. Pradėjau jam rašyti žinutes, bet jis nieko neatrašė. Klausimas, kur būdamas jis pasijungė feisbuką arba kas tai padarė už jį?..“ – svarstė moteris.
Šeima palaikė gražius santykius
Šeima augina dar dvi dukteris – devyniolikos ir aštuonerių. Sūnui kovą būtų sukakę šešiolika. Pasak moters, jų šeimoje vyravo gražūs santykiai.
„Gyvename kartu su vyru, visur draugiškai keliaujame, važinėjame, kartu leidžiame laiką, savaitgalius. Visa šeima žaisdavome stalo žaidimus, eidavome į filmus, važiuodavome pas močiutes, gimines. Mūsų giminė labai didelė, vieni su kitais labai bendraujame, palaikome gražius ryšius. Sūnus labai mylėjo savo krikštatėvius, mėgo pas juos lankytis, taip pat ir pas kaime gyvenančią močiutę, kur leisdavome vasaras“, – pasakojo pašnekovė.
Moters teigimu, per šias dienas jie sulaukė labai daug ir Žemųjų Panerių bendruomenės, ir sūnaus draugų, ir visiškai nepažįstamų žmonių palaikymo.
„Visi, kurie man rašo žinutes, sako tą patį: jis buvo geras, švelnus vaikas, nepiktybinis, turėjo daug draugų. Buvo tikrai aktyvus, daug metų sportavo“, – sakė 15-mečio mama.
Metė mokslus Kaune ir grįžo namo
Ji užsiminė, kad sūnus buvo pakeitęs keletą mokyklų, praėjusių metų rudenį buvo pradėjęs mokytis Kaune esančiame Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje. Kaip sakė moteris, sūnus ten mokėsi savo paties apsisprendimu. Tačiau lapkritį, kai grįždavo savaitgaliais namo į Vilnių, pradėjo pasakoti tėvams, kad jis ten blogai jaučiasi, nebenori ten mokytis ir nori grįžti namo.
„Lapkričio pabaigoje parvykęs namo pradėjo sakyti, kad labai nebenori mokytis Kaune, esą ten jį pravardžiuoja lenku ir pan. Tais lapkričio savaitgaliais jis pradėjo kalbėti, kad jam per maža laiko, praleisto Vilniuje su draugais.
Pas mus šeimoje nėra taip, kad pasakyta ir turi daryti, demokratiškai susėdame ir kalbame, drauge priimame sprendimus. Taip ir tarėmės, kad jei sūnui ten nepatiks, jis galės grįžti. Vykti ten mokytis buvo jo sprendimas.
Kaip paaiškėjo vėliau, nebuvo ten blogai, bet čia esantys draugai rūpėjo labiau. Taigi galiausiai jis grįžo į Vilnių ir nuo gruodžio mokėsi Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje. Tik jam dingus sužinojome, kodėl taip norėjosi grįžti namo – čia buvo prasidėjęs laisvas gyvenimas...“ – nutęsė moteris.
Susidėjo su netinkama kompanija
Pasak moters, sūnus buvo paklusnus, anksčiau visada ėjo savo užsibrėžtu keliu, sportavo, bet viskas pasikeitė, pašnekovės teigimu, kai susidėjo su netinkama kompanija.
Ten akivaizdžiai viskas matyti – iš jokio medžio jis tikrai neiškrito. Daug visko iškapstėme per laikotarpį, kai sūnus buvo dingęs, daug ką sužinojome ir kažkam, matyt, labai nenaudinga, kad sužinojome.
„Visi paauglystėje turėjome visokių draugų, tik su vienais tėvai drausdavo žaisti, matyt, numanydami, kur tai gali nuvesti. Ir dabar situacija tokia pati. Atrodo, pažinojai tuos vaikus (sūnaus draugus – red.) nuo darželio laikų, lyg ir nieko vaikai buvo, bet įsivėlė į neaiškius dalykus. Nesakau, kad draugai, su kuriais sūnus bendravo, yra patys ką pridirbę, tik sakau, kad su jais būdamas buvo susipažinęs su labai netinkamais žmonėmis, įlindo į labai netinkamą kompaniją.
O to padariniai – nebenorėjo bendravimo su tėvais, tos gerosios bendruomenės, namuose vienokia atmosfera, išeidavo į gatvę – ten kitokia. Kaip sakoma, parodyk kokį nors gerą dalyką, jį pastebės tik maža dalis, parodyk blogą – greit prilips. O jauną žmogų lengva įtraukti į tokius dalykus... – sakė moteris, leisdama suprasti, kad minėta netinkama kompanija susijusi su narkotikais, ir pridūrė: – Duok Dieve, kad nors vienas iš draugų pasimokytų iš šios istorijos.“
Sužinojo apie slaptą susitikimų vietą
15-mečio A.S. mama sakė esanti įsitikinusi, kad sūnus tikrai nepaslydo ir mirtinai nesusitrenkė galvos ar juo labiau neiškrito iš medžio.
Po kūno atpažinimo procedūros moteris teigė: „Ten akivaizdžiai viskas matyti – iš jokio medžio jis tikrai neiškrito. Daug visko iškapstėme per laikotarpį, kai sūnus buvo dingęs, daug ką sužinojome ir kažkam, matyt, labai nenaudinga, kad sužinojome. Viską papasakojome ir policijai. Tik viliuosi, kad šis mūsų šeimai tekęs sunkus akmuo bus pamoka sūnaus draugams, kas nutinka, kai susidedi su netinkama kompanija.“
Ji taip pat pasakojo sužinojusi apie vietą, kur rinkdavosi sūnus su draugais, tik iš pradžių šie apie ją nė neužsiminė.
„Žiniasklaidoje sakoma, kad jo kūnas buvo rastas apačioje prie kryžiaus, Ūmėdžių gatvėje, – tai čia jis tik buvo atneštas, o rastas buvo ant kalno. Nuėjome mes ten su vyru, į tą kalną ilgai lipau, nėra jis toks paprastas, kad viens du ir užlipai. Ir ten tikrai niekas neina pasivaikščioti su šuniuku. Ten tokia vieta, kur eina specialiai ko nors daryti, ko nereikėtų daryti, taip sakyčiau. Mes jo ten net neieškojome, kai klausėme draugų, kur einate, kur būnate, šios vietos jie net nepaminėjo.
Galbūt tądien sūnus ten nuėjo, bet buvo kas nors, ko jam nereikėjo pamatyti. Turime mes ir kitų versijų, bet tegul policija aiškinasi. Žiūrėsime, ką jie mums pasakys.
Mirties liudijime įrašyta, kad mirties priežastis nenustatyta. Vyksta tyrimas, sakė, kad mums geriausiu atveju po mėnesio praneš išvadas, kas čia ir kaip“, – sakė moteris.
Netiki nelaimingo atsitikimo versija
Iki dienos, kol sūnus nedingo, pašnekovė teigė nieko bloga ar įtartina nepastebėjusi, esą jis visad laiku sugrįždavo namo.
„Devintą valandą vakaro jis turėdavo būti namuose, ir būdavo. Dar grįžęs mane pabučiuodavo, nieko bloga nepastebėjau. Gruodį jis iš Kauno grįžo mokytis į Vilnių, buvo nemažai laisvo laiko – streikavo mokytojai, tai būdavo, kad išeina ir nėra.
Klausdavau jo, kur jis būna ir ką veikia, nes išeidavo ir dingdavo... Viskas čia labai greit įvyko, – apie praėjusių metų gruodį sakė paauglio mama. – Ir atrodo, prižiūri, rūpiniesi, pasitiki, bet geras yra posakis, kad pasitikėk, bet patikrink. Jei vaikas sako, kad eina pas draugą miegoti, reikia paskambinti to draugo tėvams ir įsitikinti, kad taip ir yra.“
Esmė ta, kad čia nėra nelaimingas atsitikimas, čia yra sutvarkytas reikalas. Aš ir policijai sakiau, kad jie gali sakyti savo išvadas kokias tik nori, bet žinau, kaip yra.
Prisiminusi kreipimąsi į policiją, moteris sakė, kad iš pradžių, kai parašė pareiškimą dėl dingusio sūnaus, situacija buvo traktuojama kaip buitinis konfliktas, esą dėl to, kad iš paauglio buvo atimtas telefonas ir jam buvo liepta nukasti sniegą.
„Bet juk ne aštuonerių metų vaiką išvarėme valyti sniego, užaugęs jau, negi negali padėti tėvams ir nuvalyti sniego, kad mama nenukristų? Negi jau vaikui išvis nebegali duoti jokio darbo? – policijos požiūriu piktinosi 15-mečio mama ir pridūrė: – Esmė ta, kad čia nėra nelaimingas atsitikimas, čia yra sutvarkytas reikalas. Aš ir policijai sakiau, kad jie gali sakyti savo išvadas kokias tik nori, bet žinau, kaip yra.“
15-mečio A.S. kūnas pašarvotas šeštadienį 16 val. Vilniaus palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčioje. Sekmadienį 14 val. karstas išnešamas iš laidojimo namų. Amžinojo poilsio jaunuolis atguls greta savo senelio Karveliškių kapinėse.