Galbūt ne visi pastebėjo, o gal ir ne visiems užkliuvo kandidatės į prezidentus I.Šimonytės vadinamasis pergalės šokis, kai pirmojo turo rinkimų naktį paaiškėjo, kad ji savo varžovą G.Nausėdą aplenkė daugiau kaip 2000 balsų. Tiesa, šis skaičius dabar yra pasiekęs beveik 4000.
Žymusis šokis pagal amerikiečių roko grupės „Metallica“ muziką sukėlė ir kalbų, kad tiek I.Šimonytė, tiek ją kandidate prezidento rinkimuose keliančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis elgėsi netinkamai, rankomis rodydami ragų ženklą, kurį vieni pavadino „satanistiniu“, kiti įvardijo kaip persistengimą džiaugiantis rezultatais ir arogancijos proveržį, tarsi parodant visiems, kad jie geresni už kitus, treti tai priėmė kaip paprastą „gerai pavarėm“ formą.
Tačiau šį kartą su psichologu, koučingo ir NLP (neurolingvistinio programavimo) specialistu Vitoldu Masalskiu kalbame ne apie I.Šimonytės „pergalės“ šokį, o apie abiejų antrojo turo kandidatų į prezidentus kūno kalbą.
Asmenybės tipo prasme jie yra labai panašūs, sakyčiau, labiau minties ir idėjos žmonės.
Paklaustas, ką bendrąja prasme galėtų pasakyti apie I.Šimonytę ir G.Nausėdą, analizuodamas jų kūno kalbą, V.Masalskis sakė: „Jie abu yra išlaikyti, „nedaugžodžiaujantys“ kūno kalbos ženklų prasme. Atkreipiant dėmesį į paskutinius debatus (dar I ture – red.), jų pozos visas 50 minučių išliko beveik nepakitusios. Rankos sudėtos ant stalo, o plaštakų judesiai apėmė tik 10–15 cm diapazoną. Asmenybės tipo prasme jie yra labai panašūs, sakyčiau, labiau minties ir idėjos žmonės.“
– I.Šimonytės ir G.Nausėdos balso tembras gana žemas. G.Nausėdos balsas ramesnis, I.Šimonytės kiek greitesnis, garsesnis ir gal net griežtesnis – bent jau taip atrodo jų klausantis. Ką manote jūs?
– Įdomus pastebėjimas. Man asmeniškai susidarė įspūdis, kad I.Šimonytė yra autentiškesnė ir natūralesnė, o G.Nausėda – labiau save kontroliuojantis.
Stebėdamas jų debatus dėmesį atkreipiau gal net labiau ne į kūno kalbą (gestai, kūno padėtis, judesiai), o į lingvistiką, nes ji informatyvesnė. Jei žiūrėtume į turinį, Gitanas daugiau kalba apie save, dažnai išlenda „aš, aš“, priešpastatymas savęs politinėms partijoms, o Ingrida daugiau akcentuoja idėjas, savo požiūrį, nuomonę.
Jei taip paviršutiniškai lygintume šiuos du kandidatus lingvistiniu požiūriu, iš G.Nausėdos tarsi daugiau juntami priekaištai, kaltinimai, ginčijimasis, įrodinėjimas, iš I.Šimonytės – analizė, argumentavimas, pagrindimas ir kvietimas kalbėtis.
– O kalbant apie tai, kaip kandidatai laiko rankas – ką esate pastebėjęs?
– Aišku, reikėtų sekundometru matuoti, bet man susidarė įspūdis, kad G.Nausėda dažniau sukryžiuoja rankas, tai rodo didesnį užsidarymą, nenorą prisileisti, gynybą, I.Šimonytė – nepastebėjau, kad taip elgtųsi, jos rankos sudėtos, nesukryžiuotos – tai rodo pasitikėjimą savimi, atvirumą.
– Vienas ryškiausių I.Šimonytės bruožų – smakro kilstelėjimas ir lūpų sučiaupimas, gal labiau tai išryškėja išgirdus tam tikras replikas iš varžovų, kaip, tarkime, buvo per debatus. Ką tai rodo?
– Sakyčiau, kad Ingrida turi daugiau vadinamųjų berniukiškų / vyriškų bruožų. Ir, palyginus su dabartine Prezidente Dalia Grybauskaite, yra toks bendras šleifas, kad kategoriška, griežta, reikli, principinga, bet moteriškumo D.Grybauskaitė turi daugiau. Kad ir tas šokis rinkimų naktį pagal „Metallicos“ muziką – judesiai daugiau kampuoti ir gal net labiau berniukiški.
Ir patys biografiniai faktai tik paliudija – žmogus, dirbęs su finansais, ekonomika, stereotipiškai vertinant, – nemoteriška sritis. Ir tas smakro kilstelėjimas kalba apie tą patį.
G.Nausėda atrodo labiau save kontroliuojantis. Kalbant apie I.Šimonytę, reiškiasi laisvumas, spontaniškumas.
– Rodėme jums specialaus 15min projekto vaizdo įrašus „ARBA / ARBA“ ir „Ar žinai?“, kuriuose kalbinami kandidatai į prezidentus. I.Šimonytė atrodo gana atsipalaidavusi, G.Nausėda – labai norintis rasti teisingą atsakymą. Koks įspūdis susidarė jums?
– Apie tai ir kalbame: G.Nausėda atrodo labiau save kontroliuojantis, čia išnyra pasitikėjimo savimi, supančios aplinkos klausimas – na, jis nėra tradicinis politikas, dar tik ateinantis į politiką, jo statusas buvo daugiau kamerinis, kabinetinis.
G.Nausėda man labiau priminė atsiskaitantį mokinį – pataikysiu ar nepataikysiu. Ir ten, kur nepataikydavo, suklysdavo, veido išraiška bylodavo, kad tai žmogus, nemėgstantis „susimauti“, jo reagavimas į klaidas – jautresnis.
Kalbant apie I.Šimonytę, reiškiasi laisvumas, spontaniškumas. Vaizdo įraše, kuriame reikia pasirinkti vieną arba kitą, išties yra slidžių vietų – pasirinkdamas vieną tarsi gali įskaudinti kitą. Tačiau ji rodo savo principinį pasirinkimą – reiškiasi jos principingumas ir nebijojimas turėti savo nuomonę, ir tuo pačiu diplomatiškai nenuvertina, nenuneigia alternatyvos, kurią atideda į šoną.
Apskritai dabartinis vaizdas, matant šiuos du kandidatus, man daug smagesnis, nei prisiminus ne taip seniai vykusius savivaldos ir merų rinkimus, kiek manipuliavimo ir vienas ant kito „važiavimo“ buvo kandidatų į Vilniaus merus – Artūro Zuoko ir Remigijaus Šimašiaus – atveju.
Kiekvienas yra vertas tapti tautos vadu, abu jie tikrai išlaikyti, tad ir ta kūno kalba, nepasakyčiau, kad būtų labai iškalbinga ir nusakanti kokius nors užslėptus kompleksus ar netinkamus dalykus.
Pirmojo prezidentinio turo balsų pasiskirstymas rodo, kad žmonėms imponuoja ir vienas, ir kitas kandidatas. Kiekvienas jų turi savo stipriųjų pusių, kiekvienas yra vertas tapti tautos vadu, abu jie tikrai išlaikyti, tad ir ta kūno kalba, nepasakyčiau, kad būtų labai iškalbinga ir nusakanti kokius nors užslėptus kompleksus ar netinkamus dalykus.
Kiekvienas esame žmogus, natūralu, kad turime savų niuansų. Ir taip daug smagiau, nei būtume robotai, be jokių silpnų vietų.
