05 18

Spygliuočiai išeina: miškininkas įvardijo priežastis, kodėl tai vyksta ir kaip juos sulaikyti

Kasmet prastėjanti situacija Lietuvos spygliuočių miškuose kelia nerimo ir neatsakytų klausimų. Kiek tiesos, kad spygliuočiai mūsų klimato zoną galiausiai visai apleis? Kaip keisis spygliuočių ir lapuočių santykis netolimoje ateityje? Kiek eglių ir pušų matysime dar po dviejų dešimtmečių?
Valstybinių miškų urėdijos medelynų padalinio Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis
Valstybinių miškų urėdijos medelynų padalinio Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis / K.Kanišauskaitės-Šaltmerės nuotr.

Anot Valstybinių miškų urėdijos medelynų padalinio Dubravos medelyno vadovo Vytauto Grunskio, blogiausia situacija šiuo metu Lietuvoje su eglėmis: jas paveikė šiltėjančio klimato pokyčiai ir graužiantis kenkėjas žievėgraužis tipografas.

Ir nors miškininkas ramina, kad jų sėklų atsargų pakankamai, tiesa ta, kad spygliuočiai palengva nyksta.

Ieškodama išeities urėdija kasmet išaugina vis daugiau lapuočių ir taip palengva keičia Lietuvos miškuose esančių lapuočių ir spygliuočių santykį.

Iš viso Valstybinių miškų urėdija prižiūri 36 paprastosios pušies plantacijas, kurios užima 230 ha plotą, o tokių eglių atsargų skaičiuojama, kad užteks dar 7–8 metams.

Taigi, kaip ir kuo gyvena vienintelė Lietuvos sėklų aižykla ir ką prognozuoja miškininkai Lietuvos miškams?

– Vytautai, kas laukia Lietuvos miškų tolimesnėje perspektyvoje?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis