Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Su kariūnais dirbanti Rosita: „Vyrams labiau patinka struktūra ir disciplina nei emocijos“

Tikriausiai nesumeluosiu sakydama, kad dauguma vyrų nori būti lyderiais savo srityse. Tam neužtenka vien šalto proto, šį įgūdį reikia ugdyti kasdien. Tai patvirtina ir su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnais dirbanti Lyderystės ir metodinio rengimo centro vyr. psichologė majorė Rosita Kanapeckaitė.
Rosita
vyr. psichologė mjr. Rosita Kanapeckaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Kokias svarbias pamokas jai teko išmokti dirbant vyriškame kolektyve ir kodėl jos gali būti naudingos visoms moterims?

Nori pagerinti savo lyderystės kompetencijas? Pažink savo emocijas, jausmus ir mokykis juos reikšti bei valdyti. „Stresinės situacijos, emocijos ir jausmai, emocinis intelektas – temos, apie kurias vis dar nedrąsu kalbėti mūsų visuomenėje vyrams, o kariams – ypač. Juk jie negali nieko bijoti, tačiau šie žmogiški dalykai yra labai svarbūs kalbant apie savęs ir kitų pažinimą, lyderystės kompetencijas“, – atkreipia dėmesį kasdien su kariūnais ir karininkais bendraujanti R.Kanapeckaitė.

Pašnekovės teigimu, bene pagrindinė užduotis dirbant vyrų kolektyve moteriai yra aiškiai reikšti mintis – tai yra, vartoti mažiau žodžių, emocijų ir daugiau struktūruotų sakinių. Tarnaudama kariuomenėje, ji sako supratusi, kaip svarbu yra planuoti, laikytis struktūros, disciplinos ir suvokti priežastį – pasekmę. Čia mažai vietos ir laiko interpretacijoms.

„Apie 90 proc. kariūnų baigę studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje tampa būrių vadais ir iškart po studijų pradeda vadovauti būriui, dėl šios priežasties lyderystės kompetencijos yra itin svarbios“, – pabrėžė R.Kanapeckaitė.

Psichologė sako, kad pagrindinė problema, su kuria susiduriama, yra tai, jog nėra vieningos lyderystės sąvokos pasaulyje (greičiausiai ir nebus). Visi žmonės lyderio ir lyderystės sampratą interpretuoja skirtingai – yra kažkur apie tai girdėję, matę pavyzdžių, tačiau praktiškai nėra ugdę to savyje kartais dėl įsivaizdavimo, kad lyderiu jis būti negali arba jam kažko vis dar trūksta.

Mokyti kitus lyderystės kompetencijų taip pat labai sudėtinga. Kariūnai per ketverius metus ugdomi visokeriopai, jie gauna universitetinį, karinį išsilavinimą taip pat visus ketverius metus stiprina savo lyderystės kompetencijas ir praktiškai jas taiko su savo kursiokais bei žemesnių kursų kariūnais. Tai didelė atsakomybė, jaunam žmogui dažnai tai tampa iššūkiu, klysti niekas nenori, o jei kažką darai, tai neįmanoma visko suplanuoti, kartais gyvenimas turi kitų planų nei mes patys.

Kariūnų teigimu, sunkiausia vadovauti saviškiams; juk vieną minutę tu draugas, o kitą minutę esi vadas, duodantis įsakymą – kitaip ir negalėtų būti.

Ar pagerinsite savo lyderystės kompetencijas, labiau priklauso nuo mūsų, o ne nuo aplinkos.

„Lyderystės kompetencijų mokymas Karo akademijoje vyksta etapais. Iš pradžių analizuojame lyderystės sąvokas, (kurių yra gerokai daugiau nei įsivaizduojame), per teoriją, jos stilius. Karinė lyderystė yra gebėjimas daryti įtaką aplinkiniams siekiant bendro tikslo. Kariūnai turi galimybę teorines žinias taikyti praktiškai vadovaudami savo ir žemesnių kursų kariūnams, kur išbando lyderystės kompetencijas ir elgesį, gali pasitikrinti, kas veikia, o kas nelabai. Kariūnų teigimu, sunkiausia vadovauti saviškiams; juk vieną minutę tu draugas, o kitą minutę esi vadas, duodantis įsakymą – kitaip ir negalėtų būti“, – komentavo R.Kanapeckaitė.

Pasak R.Kanapeckaitės, visi turime stipriąsias ir silpnąsias savo savybes. Svarbiausia yra suprasti, kad kiekvienas iš mūsų galime savo kompetencijas ir elgesį keisti, ugdyti. Tereikia norėti to ir nebijoti klysti, nes mokymosi metu klaidos neišvengiamos.

Pašnekovė įsitikinusi, kad visi žmonės savo aplinkoje daro vieni kitiems didelę įtaką. Jei yra noras, visada yra ir galimybės, reikia žinoti, kur esi stiprus, kur silpnas, o tai supratus, pirmiausiai reikia išnaudoti stipriausias, o tuomet silpnas kompetencijas.

„Kuo daugiau patiriame streso ir neapibrėžtumo gyvenime, tuo didesnis lyderiaujančių žmonių poreikis, tai ypač akivaizdu paskutinį pusmetį – kaip gerai būtų, jei kas nors pasakytų, ką daryti, kad sprendimai būtų teisingi. Lyderystės kompetencijas galima ugdyti ir būti geresniais nei vakar“, – pabrėžė R.Kanapeckaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?