Kaip pasakoja V.Ašmonė, viskas prasidėjo nuo to, kad atsirado noras turėti vietą, į kurią būtų galima vasarą ramiai nuvažiuoti pailsėti. 60 kv. metrų sodybą moteris statė kartu su vyru, kuris šioje srityje turi sukaupęs nemažai žinių, o štai Viktorijai teko pirmą kartą dažyti.
„Visiškai viską padarėme dviese su vyru, be niekieno pagalbos. Aš, tiesą pasakius, pirmą kartą viską dažiau, bet pasižiūrėjau, kad visai neblogai pavyko. O visas statymas, darymas – jau mano vyro nuopelnai. Nors tai nėra jo specializacija, jis yra dirbęs su statybomis, todėl moka viską nuo nulio iki pat pabaigos padaryti“, – sako V.Ašmonė.
Visiškai viską padarėme dviese su vyru, be niekieno pagalbos.
Nors statybos truko penkerius metus, anot Viktorijos, namelyje gyventi buvo galima jau po trejų ketverių metų, nes buvo likę tik paskutiniai akcentai:
„Dirbome savaitgaliais, dažniausiai net ne visus, o tik šeštadieniais, nes norėjosi bent vieną laisvą dieną per savaitę turėti, kartais ir per atostogas, bet irgi ne "nuo iki". Kai turėdavome laiko ir noro, tada ir dirbdavome ties tuo. Kai tik žiema baigdavosi, prasidėdavo šiltasis sezonas, iš karto ir prasidėdavo statybos, tai to laiko buvo ne per daugiausia.“
Reikalingi daiktai ir baldai buvo perkami po truputį. Kadangi su statybomis pora neskubėjo, stengdavosi užtaikyti akcijų parduotuvėse arba ieškodavo kitiems nebereikalingų daiktų, o tai padėjo sutapyti – dabar sodyba atsiėjo apie 8 tūkst. eurų, tačiau, jei būtų pirkę viską naują, būtų reikėję išleisti dvigubai daugiau.
„Kadangi gyventi turėjome kur, namukas buvo statomas tik vasarai, tai mes neskubėjome įsirengti. Užtaikydavome kokią akciją, žiūrėk dar kam nors ko nors nebereikia, pačiam kas nors iš namų nusibodo ir norisi atsinaujinti, tai viską vežėme į sodybą. Turėjome medžiagų iš seniau, kurios stovėjo ir laukė, kada panaudosime“, – pasakoja V.Ašmonė.
Nuopelnus vyrui Viktorija skiria ne tik dėl statybų, bet ir dėl kitų įrengimų, ir teigia, kad taip, kaip sodyba atrodo dabar, yra tik jos vyro fantazijos vaisius.
„Jis negali nedaryti kokių nors projektų, ir dabar, pavyzdžiui, vonią daro visiškai naują, negali ramiai sėdėti. Visa tai vyksta laisvu nuo darbo laiku. Jeigu tiksliai nežino, kaip ir kas turi būti įgyvendinta, jeigu kokia naujovė ar kas nors, ko nėra prieš tai daręs, paieško informacijos, bet šiaip visas projektas, kaip viskas turi atrodyti tiek iš vidaus, tiek iš išorės, yra jo fantazija. Pabraižo man ant lapo, paklausia, ar man gražu, ar noriu, jeigu taip, tai valio – leidimas duotas“, – juokiasi Viktorija.
Paklausus, kokie jausmai apėmė, kai prieš akis jau stovėjo visiškai įrengtas savomis rankomis statytas namelis, V.Ašmonė atsakė vienu žodžiu – gera.
„Atvažiuoja draugai, pažįstami, visi aikčioja, kaip gražu, faina, gamta aplink yra labai graži. Čia yra visi reikalingi patogumai, viskas, kas būtų namie mieste, tik tiek, kad aplink dar turime gamtą. Jokių lūkesčių neturėjau, bet rezultatas išėjo geresnis, nei maniau, kad pavyks“, – sako Viktorija.
Poros darbai ties sodyba nesibaigia – nors V.Ašmonė juokiasi ir sako, kad jai jau visko gana, jos vyras, priešingai, planų turi. Ateityje šeima ketina pasistatyti ūkinį namuką, pakoreguoti tvenkinio lieptą, išryškėja ir statybų metu padarytos klaidelės, kurias reikia pakoreguoti, kad gyvenimas būtų dar patogesnis.
