Kaip neužsisukti darbų karuselėje ir rasti laiko ir pabendrauti su artimiausiais, koncertuoti ir dar atlikti pareigą tėvynei? Svarui viskas atrodo paprasta: „Jei nori pabendrauti – eini ir bendrauji. Juk kai užsimanai į tualetą, tai ir eini, ar ne?“
Žinomas hiphopo atlikėjas sako, kad jį supa pozityviai mastantys žmonės, taip pat jis retai įsijungia televizorių ar skaito straipsnius žiniasklaidoje – galbūt todėl nejaučia jokių neigiamų nuotaikų, apie kurias neramiai kalba psichologas Gintaras Chomentauskas.
Energiją skiria sprendimo paieškoms, o ne bambėjimui
„Pabandykite: ta diena, kai nežiūrėsite televizoriaus ir neskaitysite baisių straipsnių, atrodys daug gražesnė. Iš tiesų jūsų gyvenime viskas yra gerai, ir taip ir atrodys, kol neperskaitysite, kiek čia įvairiausių niekšų ir vagių aplinkui“, – paeksperimentuoti kviečia Svaras.
Jis pridūrė, kad skaito tik apie rezonansą visuomenėje sukėlusius įvykius arba temas, kurios jį pasiekia per socialinį tinklą ir yra jam įdomios.
Aš nieko nemokau, kaip reikėtų gyventi. Tiesiog pats gyvenu taip, kaip man atrodo esant teisinga. Man netgi neįdomu, ar mane sekate jūs, ar dar kas. Man įdomu, ar į mane žiūri mano vaikai.
„Galbūt mažiau reikia skirti laiko ir dėmesio nereikšmingiems dalykams? Aš bent jau, turiu daug darbų, kuriuos reikia dirbti. Džiaugiuosi, jei žmonės dar turi laiko socialiniuose tinkluose ginčytis ir rietis dėl kažko – aš jo neturiu. Aš, jei pamatau, kažką „Facebook'e“ – arba sutinku, arba nesutinku. Jei sutinku – tada neturiu ką pridurti. Jei nesutinku – vis tiek nematau reikalo ginčytis ir rašinėti komentarus. Apskritai mano „Facebook'e“ nėra nė vieno neigiamo posto – reikia dalytis teigiamais dalykais. Tokia mano pozicija“, – kalbėjo G.Liaudanskas-Svaras.
Atlikėjo nuomone, pastaruoju metu valdžios korupcijos atvejai vis dažniau iškyla į viešumą – tai yra gerai, tačiau gali susidaryti įspūdis, kad gyvename be galo korumpuotoje valstybėje ir bendra šalies gyventojų nuotaika galbūt dėl to ir prastėja.
Tačiau Svaras, net ir nusivylęs tuo, kad, pavyzdžiui, visą gyvenimą paprastai ir lengvai pirktiems vaistams nuo skausmo pagal naująją tvarką reikia recepto, stengiasi susilaikyti nuo dalinimosi neigiama nuotaika ir komentarais, nes „tai tik papildo tą bendrą nusivylimo foną“.
„Aš valingai to nedarau. O kam? Aš turiu išspręsti problemą (gauti vaistų) ir sprendžiu ją visomis įmanomomis priemonėmis“, – sako „G&G Sindikato“ narys.
„Man neįdomu, ar jūs mane sekate – man svarbu, kad mane sektų vaikai“
Jis pataria tiesiog atrasti savo liūdesio šaltinį ir nuo jo atsiriboti. Gal tuomet reikėtų mokytis gyventi be socialinių tinklų, jei jie tik vagia laiką, ir kartais tampa skundų erdve? Vis tik atlikėjas nesutinka su tokia mintimi – Svaras apskritai nepritaria pastaruoju metu vis dažnesniems draudimams įvairiose srityse.
„Viskas – telefono iš vaikų (ir iš savęs) jau nebeatimsime. Pirštais badome vaikus, kad jie sulindę į mobiliuosius telefonus? Tai kad ir suaugusieji į juos sulindę! Dabar toks yra pasaulis. Aš suprantu problemą, kad miršta gyvas bendravimas, tačiau kodėl turiu atsisakyti „Facebook'o“? Kadangi pasaulis jau toks, turime visi šeimoje dėti pastangų ir rasti laiko ir „Facebook'ui“, ir vienas kitam“, – sako G.Liaudanskas.
Džiaugiuosi, jei žmonės dar turi laiko socialiniuose tinkluose ginčytis ir rietis dėl kažko – aš jo neturiu. Aš, jei pamatau, kažką „Facebook“e – arba sutinku, arba nesutinku. Jei sutinku – tada neturiu ką pridurti.
Viena iš atlikėjo šeimoje egzistuojančių taisyklių – valgydami visi padeda telefonus į šalį ir bendrauja su tais, kurie kartu sėdi prie stalo.
„Šnekamės, kalbam, skaitom knygas – visa tai darom. Bet kartu yra laikas ir „Facebook“. Nes radikalizmas – reikia atsisakyti to ar ano – mane erzina“, – kalbėjo Svaras.
Pašnekovo teigimu, jo ginklas prieš įvairias aplinkybes ar valdžios sprendimus, kurie erzina, yra kūryba ir paties gyvenimo būdas.
„Aš nieko nemokau, kaip reikėtų gyventi. Tiesiog pats gyvenu taip, kaip man atrodo esant teisinga. Man netgi neįdomu, ar mane sekate jūs, ar dar kas. Man įdomu, ar į mane žiūri mano vaikai. Nes gyvenu dėl jų – ne dėl jūsų. Visi gyvename dėl savo artimųjų, dėl antros pusės, seserų, dukterėčių, sūnėnų ir taip toliau. O vaikai žiūri į suaugusiuosius, į kuriuos nori būt panašūs. Tiesa, kartais kai kuriems suaugusiems labai gerai sekasi pasiekti, kad vaikai nenorėtų būti į juos panašūs“, – ironizuoja pašnekovas.
Gyvenimo klaidos: šeimai teko priminti apie save
Atlikėjas į viską žiūri paprastai: „Nori būti mylimas? Mylėk. Nori, kad su tavim kalbėtųsi? Kalbėkis. Nori, kad artimasis pagaliau padėtų telefoną? Tai padėk telefoną pirmas. Paprašyk jo gražiai išeiti kartu su tavimi pasivaikščioti“, – ragina jis.
G.Liaudanskas prisipažįsta, jog jo vaikai mėgsta telefonus ir dažnai turi juos rankose. Tačiau vyras žino, kaip paskatinti juos bent trumpam atsitraukti nuo ekranų.
„Jei aš paprašau: gal paliekam telefonus ir eime pasivaikščioti – jie padeda telefonus ir eina. Nėra jokių problemų. Bet jei sakyčiau: „ištrink „Facebook'ą“... Kodėl?! Jo visi draugai ten yra, jis per „Facebook'ą“ jaučia pasaulio pulsą“, – sako Svaras.
Jis prisipažįsta, kad ir pats anglų kalbą išmoko žaisdamas kompiuterinius žaidimus. „Žinoma, tam paaukojau dalį „realaus gyvenimo“, tačiau gavau ir naudos“, – sako jis.
Ar sukantis darbų, koncertų ir dar savanoriavimo kariuomenėje karuselėje jam visuomet pavyksta skirti dėmesio savo šeimai, vaikams?
„Ką reiškia – neturi laiko vaikams? Tuomet, vadinasi, nenori jo skirti. Nėra tokio darbo ar reikalo, kurio negalėtum atidėti dėl vaikų. O pavyksta kašį pažiūrėti, pavalgyti traškučių ir alaus atsigerti? Pavyksta. O paskui sako: „Oi, nerandu laiko vaikams“, – per dantį besiskundžiančius laiko stoka patraukia Svaras.
Tačiau čia pat prisipažįsta, jog kažkada ir pats buvo patekęs į situaciją, kai šeimos nariai jo laukdavo ir nesulaukdavo: atlikėjas sukosi socialinėse iniciatyvose, koncertavo.
„Įsisukau ir šeimą pamiršau. Tačiau vieną dieną atsimerkiau ir dabar nebepamirštu. Daug kam galiu neturėti laisvos valandos, bet šeimai – visada užteks laiko. Man pabaksnojo pirštu, ir aš supratau. Kadangi nesu kvailas žmogus, stengiuosi, kad daugiau taip nenutiktų“, – prisipažįsta atlikėjas.
Prioritetų klausimas: nespėji aplankyti artimojo? O kodėl spėji į tualetą?
Atlikėjui taip pat nepatinka, kad viešojoje erdvėje taip stipriai eskaluojame emigracijos temą.
Aš nedarau problemų ten, kur jų nėra – jeigu pasiilgsti žmogaus, nuvažiuoji pas jį arba paskambini – ir viskas. Jei to nedarai, vadinasi, nenori. Nes užsinorėjęs valgyti gi kažkaip pavalgai.
„Ar jūs išvažiuojat? Na, jei išvažiuojat, tai jau jūsų asmeninis reikalas, pasirinkimas. O jei liekat, neišvažiuojat, koks jums skirtumas, ką daro Petras? Kam apie tai kalbėti? Ar iki šiol mums rūpėjo tas Petras iš Rūgpienių kaimo? Jei parūpo dabar, tai pasidžiaukime – gal žmogus pagaliau pradės gyventi.
Nes retas iš mūsų buvo tam „Rūgpienių“ kaime ir matė, kaip ten gyvenimas atrodo. O Vilniuje statoma daugybė butų, kainos didžiulės ir vos pastatę juos išparduoda – ar tai rodo, kad trūksta žmonių?“ – retoriškai klausė „G&G Sindikato“ narys.
Jis džiaugiasi, jog jo draugų ir bičiulių rate nėra bambeklių, tačiau sutikęs tokį žmogų jis priverstų jį pasakyti, kas konkrečiai yra blogai.
„Kas TAU yra konkrečiai negerai? Jei pradėsi pasakoti, kad Lietuvoje bloga valdžia ar panašiai, tai tiesiog kartosi kitų žodžius. Kas būtent TAU yra negerai? Įsigiliname į tą problemą ir pagalvojame, kaip tai išspręsti. O jei kalbi be argumentų – kam apskritai kalbėti?“ – sako G.Liaudanskas-Svaras.
Paklaustas, ar yra žmogus, su kuriuo jau ilgą laiką nebendravo, atlikėjas atsako lakoniškai: „Aš taip negyvenu.“
„Kai noriu pasikalbėti, paskambinu žmogui ir pasikalbu. Aš nedarau problemų ten, kur jų nėra, – jeigu pasiilgsti žmogaus, nuvažiuoji pas jį arba paskambini, ir viskas. Jei to nedarai, vadinasi, nenori. Nes užsinorėjęs valgyti gi kažkaip pavalgai. Užsimanai į tualetą – gi nueini. Ar ne? Nes tikrai nori. O jei nesiimi veiksmų, vadinasi, tik deklaruoji, kad nori“, – pokalbį užbaigia Svaras.
