Lina Žebrauskienė, IT įmonės „Cognizant“ personalo verslo partnerė, pranešime žiniasklaidai apžvelgia, kaip to išvengti ir įgalinti savireflektuoti ir vadovus, ir darbuotojus.
Kodėl tai svarbu?
Anot HR ekspertės, savirefleksija yra svarbi dėl kelių priežasčių: ji padeda atpažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, tobulėti ir siekti asmeninio augimo; suprasdami savo emocijas ir reakcijas, galime geriau valdyti stresą ir konfliktus; reflektuojant savo patirtis, galime priimti labiau pagrįstus ir apgalvotus sprendimus.
Savirefleksija yra naudinga, kai ji padeda atrasti, ką galite padaryti kitaip/ geriau ir imtis atitinkamų veiksmų. Tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą, kad ji netaptų per dideliu/ per ilgu/ veltui besikartojančiu mąstymu (angl. overthinking).
„Per didelis mąstymas yra tada, kai besikartojančiai kyla klausimai: Kodėl aš tai padariau? Kodėl aš nepadariau to ar ano? – ir taip toliau, ir taip toliau, tačiau nekyla mintys, kaip galima padaryti kitaip/ geriau ir nejudate į priekį“, – įvardija personalo verslo partnerė.
Kaip to išvengti?
- Svarbiausia yra fokusuotis į sprendimus: vietoj to, kad nuolat analizuotumėte problemas, stenkitės rasti sprendimus ir veiksmų planus.
- Nustatykite laiko ribas: skirkite konkrečią laiko dalį savirefleksijai, pavyzdžiui, 10-15 minučių per dieną. Tai padės išvengti pernelyg ilgo mąstymo.
- Būkite sąmoningi: atkreipkite dėmesį į savo mintis ir pastebėkite, kada jos pradeda suktis ratu. Kai tai pastebite, sąmoningai nukreipkite dėmesį į kitą veiklą.
- Pasikalbėkite su kitais: kartais pokalbis su kolega gali padėti gauti naujų perspektyvų.
- Fizinė veikla: sportas ar kita fizinė veikla padeda atitraukti mintis nuo per didelio mąstymo ir sumažina stresą.
Kaip tai daryti?
L. Žebrauskienė dalijasi, kad jos atstovaujamoje įmonėje vadovai vertina mokymus šia tema ir dauguma taiko praktikoje, nes pastebi, kad po jų tampa lengviau susidėlioti savo mintis, suprasti save, kas nulemia ir geresnę komunikaciją su darbuotojais. Tačiau tam, kad savirefleksija iš tikrųjų būtų naudinga ir prasminga, reikėtų laikytis kelių žingsnių, paliekant savo ego ir įsitikinimus nuošalyje, kas vadovams kartais ne visuomet būna lengva.
Tai kaipgi efektyviai savireflektuoti?
„Nustatyti tikslą: pradėkite nuo aiškaus tikslo nustatymo. Ką norite pasiekti per savirefleksiją? Tuomet reikia pasirinkti metodą: nuspręskite, kokį savirefleksijos metodą naudosite. Tai gali būti rašymas, klausimų uždavimas sau, grįžtamojo ryšio gavimas ar kitas metodas, kuris jums tinka. Tam labai svarbu skirti atitinkamai laiko ir nedaryti to probrėkšmais – raskite ramų laiką ir vietą, kur galite susitelkti į savirefleksiją be trukdžių. Kelkite sau orientacinius klausimus, pavyzdžiui, „Kaip jaučiuosi dėl šios situacijos?“, „Kas man pavyko gerai?“ arba „Ką galėčiau padaryti kitaip?“. Analizuokite atsakymus: atsakykite į klausimus sąžiningai ir atvirai. Analizuokite savo atsakymus, ieškodami pasikartojančių temų ar įžvalgų“, – kalba HR ekspertė.
Jos nuomone, kartais gali būti labai naudinga atsiriboti ir pažvelgti į situaciją iš skirtingų perspektyvų: paklauskite savęs, ką patartumėte kitam, jei jis atsidurtų tokioje pačioje situacijoje kaip jūs; apmąstydami įvykius, kuriuose dalyvavote, pabandykite juos įsivaizduoti ne tik iš savo, bet ir iš kitų dalyvaujančių žmonių perspektyvos arba iš bendros išorinės perspektyvos.
Tačiau, kad visa ši savirefleksija būtų naudinga, jos teigimu, reikia nusistatyti veiksmų planą – nuspręsti, kokius pokyčius norite įgyvendinti ir kaip tai padarysite, bet nepamiršti būti kantriems sau, juk pokyčiai reikalauja laiko.
„Į refleksiją galima įsitraukti įvairiais būdais ir skirtingu gyliu. Savirefleksija yra įgūdis ir reikia jį ugdyti - pradžioj tiesiog sustoti, o vėliau paliesti vis daugiau gylio. Pavyzdžiui, kalbant apie apmąstymus, yra skirtumas tarp savęs paklausimo „ar man gerai sekėsi? ir paklausti savęs „kaip gerai man sekėsi, kodėl padariau tai, ką padariau ir ką galiu padaryti geriau?“, – pateikia pavyzdį pašnekovė.
Tarpusavo pasitikėjimo kultūra
HR ekspertės nuomone, jei vadovai patys geba savireflektuoti ir paskatina tai daryti ir darbuotojus, tai gali padėti stiprinant komandos ir visos organizacijos pasitikėjimo kultūrą – gebant priimti nesėkmes / klaidas ir iš jų mokytis.
„Jei aplinka ir vadovai toleruoja nesėkmes ir siekia, kad tai būtų atvirai aptariama ir iš jų pasimokoma, tai gali duoti puikų rezultatą. Nesėkmė gali sukelti skausmingų emocijų srautą – nuoskaudą, liūdesį, pyktį, gėdą. Dėl to dauguma iš mūsų stengiasi išvengti klaidų. kai jos nutinka, gali kilti noras sušluoti jas po kilimėliu. Ši tendencija sustiprėja įmonėse, kurių vadovai paskatina nesėkmės baimę (kartais tai gali būti daroma ir nesąmoningai). Tačiau galvoti apie nesėkmes yra naudinga tolesniam progresui. Taigi savirefleksija yra kaip pamatas sėkmei. Nesvarbu, koks tu esi geras, stengdamiesi ir praktikuodami visada galime tapti dar geresni“, – kalba L. Žebrauskienė.
Ji džiaugiasi, kad įmonėje ir patys vadovai susiburia į grupes, kuriose gali būti atviri, saugūs ir reflektuoti jiems rūpimus klausimus.
„Gali atrodyti, kad skirdami papildomo laiko refleksijai mes tik dar sulėtiname procesą/ prarandame laiko, tačiau žvelgiant į perspektyvą tai atneša tik didesnę naudą ir progresą. O matydami kaip vadovai auga, tai paskatins ir darbuotojus to nebijoti daryti bei augti kartu“, – pataria IT įmonės personalo verslo partnerė.
