Kokios galimybės atsekti daiktus?
Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius komentuoja, kad visi šie įrenginiai tam tikromis aplinkybės veiktų ir suveiktų, klausimai tik keli – ar jis bus šalia ieškomo žmogaus, gyvūno ar daikto, o svarbiausias klausimas – ar jis turi energijos pranešti apie save. Būtent pastarasis klausimas, kad įrenginį vis tiek reikia nuolatos pakrauti energija, ir neleidžia užtikrinti nuolatinio kontakto, mat įrenginys tiesiog išsikrauna.
Paklaustas, ar šeimos dažnai kreipiasi, domisi įrenginiais, kurie padėtų stebėti pavogtų, pamestų daiktų, juos turinčių į nelaimę patekusių šeimos narių buvimo vietą, M. Pareščius atvirauja, kad ne. Dažniausiai apie tai susimąstome tik tam tikrose situacijose, kai viskas jau įvyko. Sakykime, kuprinė su brangiais daiktais – jau pavogta ar palikta oro uoste, o mes galvojame, kodėl joje tiesiog nebuvome įsimetę vos raktų magnetuką primenantį prietaisą, kad jis atsiųstų mus signalą „aš čia“.
Prietaisų, kuriais galime atsekti daiktus, kuriuos pametėme ar kuriuos turi artimieji, yra ne vienas, M. Pareščius dalinasi įžvalgomis, ką vertėtų apie juos žinoti.
Nuo pakabuko iki telefono
Kalbėdami apie artimųjų saugumą, neretai žmonės užsimena – ar negalima būtų įsiūti mažytį signalą siunčiantį prietaisą į batus, striukę ar kitą vietą, iš kurios jį būtų sunku pamesti, o ir atimti ar nutraukti – sunkiai. M. Pareščius tikina, kad mažų prietaisų apstu – ne dydžio tai klausimas, mat technologinių sprendimų, kurie leidžia aptikti kitus daiktus, yra nuo rakto magnetuko iki telefono dydžio, esmė viena – jis turi būti nuolat įkraunamas.
„Problema su visais daiktų „sekikliais“ tokia, kad jie „valgo“ elektros energiją ir juos reikia krauti – vienus greičiau, kitus lėčiau, dažniau ar rečiau, bet reikia. Gal vienas paprasčiausių dalykų, kaip šiandien galėtume paženklinti daiktus, yra įrenginiai sugalvoti katėms, šunims ar kitiems gyvūnams, kurie, būna, pasiklysta, pabėga nuo šeimininko, o tai leidžia juos surasti. Tokį daiktą gali naudoti ir senjorai, įsidėję į kuprinę ar krepšį, ir vaikai gali įsimesti į kuprinę ar sportinį maišą. Bet grįšiu prie to, kad jei tik baterija išseks, mes to daikto, kurį įsidėjome į įrenginį, jau neberasime“, – komentavo specialistas.
Atstumo klausimo šiais laikais jau beveik galime nediskutuoti – rastų visame pasaulyje, jei tik būtų pakrautas, galėtų skleisti ryšį. „Visi minėti įrenginiai, kurie skleidžia bent kokį ryšį, turi GPS koordinačių priėmimo įrenginį. Mano daiktas gali būti Lietuvoje, Amerikoje ar Italijoje, jei jis pakrautas ir susietas – aš jį rasiu“, – tikino internetinio saugumo ekspertas.
Paklaustas, kokių yra smulkiausių ir mažiausiai apkraunančių prietaisų, M.Pareščius paminėjo į raktų magnetukus panašius pakabus, kurie veikia kiek kitokiu principu nei išmanieji laikrodžiai ar apyrankės.
„Kuo jie kitokie? Tai yra įrenginiai, kurie tiesiog siunčia signalą „aš čia esu“, jie valgo mažai energijos, vadinasi, jų baterija veikia ilgai, bet jie neturi GPS. Šis prietaisas suveikia tik tada, kai šalia jo yra koks nors kitas mobilus įrenginys – telefonas, planšetė ar pan. Vaizdžiai tariant, jis dirba kaip švyturys ir perteikia informaciją radijo signalu.
Visuose telefonuose dabar jau yra programinė įranga, jie tokį švyturiuką aptinka ir perduoda – šalia manęs yra švyturiukas, kurio ID yra toks ir toks. Ši informacija keliauja į serverį, o tada jau kur reikia keliauja informacija – štai, mes radome jūsų švyturiuką. Tiesa, tokio švyturiuko signalo perdavimo atstumas – 20 metrų. Bet prisiminkime, kad jei aplink nebus jokių mobiliųjų įrenginių ir pan., tai nesuveiks“, – aiškino interneto saugumo ekspertas.
Vis dėlto, M. Pareščius tikina, kad efektyviausia priemonė yra mobilusis telefonas, bet tiesa – nebūtinai tas, kurį laikote rankoje, naudojatės ir galite pamesti, palikti. Norėdami saugoti vertingus daiktus – lagaminą, kuprinę ar kompiuterio dėklą, galite tiesiog nusipirkti telefoną, kurio baterija veikia labai ilgai.
Ištrinti visas nereikalingas programas ir tiesiog įdėti SIM kortelę. Jis gali turėti kokią vietą pamušale, kur jo nei matytųsi, nei jis trukdytų, o krauti reikėtų palyginti retai – kelis kartus per mėnesį. Vis tik, daugiau šansų, kad tokį daiktą pametę, jį rastumėte, o gal tai padėtų rasti ir pasiklydusį ar pasimetusį artimą žmogų.
„Galiu iš asmeninės patirties pasakyti, kad turėjau Alzheimeriu sergantį senelį, kuris man galėjo papasakoti visus savo jaunystės įvykius, tačiau orientuotis aplinkoje jis jau negalėjo. Galėtų išeiti ir tikrai nepareiti, todėl kartais vieni ar kiti prietaisai, įdedami į daiktus, kuriuos žmonės naudoja, padeda“, – aiškino pašnekovas, atkreipdamas dėmesį, kad tokius prietaisus, kurie dar gali siųsti signalus, puikiai aptinka ir policija, jei į ją kreipiamasi.
