Tinklaraščio „Allthebeautifulthings“ kūrėjas „Instagram“ seka daugiau kaip 47 tūkst. žmonių, kurie kasdien negaili komplimentų užburiantiems vaizdams, pasakojantiems slėpiningas istorijas.
„Per fotografiją atradau daugybę dalykų – pavyzdžiui, dabar žinau, kada pradeda žydėti medžiai ir gėlės. Atrodo juokinga, bet dauguma žmonių visiškai nejaučia gamtos ritmo ir, tarkime, pageidauja fotosesijos lubinų lauke rugpjūčio mėnesį“, – sako Loreta, jau septynerius metus besanti „Fotopastelės“ fotografe. Jai tenka fotografuoti įvairias šventes – vestuves, krikštynas, gimtadienius, šeimas, kūdikius, įvairiausius produktus. „Labiausiai patinka kalėdinės fotosesijos – visad Kalėdos man buvo laukiamiausia šventė. Mėgstu fotografuoti, kai klientas pasitiki ir suteikia kūrybinę laisvę“, – mintimis dalinasi Loreta.
– Kuriate su dukra. Kuri iš kurios semiatės įkvėpimo?
– Turiu dvi dukras (ir sūnų), jaunesnioji šiemet baigia mokyklą ir dar nežinau, ar paseks mano pėdomis. O vyresniosios Elzės pėdomis pasekiau aš – ji fotografuoti pradėjo labai anksti, dar mokykloje. Man, tiesą pasakius, fotografija visai ir nebuvo įdomi tol, kol prieš devynerius metus susikūriau tinklaraštį. Iš pradžių tai buvo rankdarbių blogas ir, savaime suprantama, nuotraukos buvo būtinos.
Aš vis prašydavau Elzės, kad ji nufotografuotų mano siuvinėjimus, kol vieną dieną jos kantrybė baigėsi ir ji įteikė man savo seną fotoaparatą ir liepė mokytis fotografuoti. Sekėsi man visai neblogai ir po savaitės jau fotografavau pati. Bet jau žmonių, sakiau tuo metu, niekad nefotografuosiu. Niekada nesakyk niekada!
– Instagrame jus seka tūkstančiai, žavite išgrynintomis detalėmis, santūrumu ir tuo pačiu jautriu stiliaus pojūčiu. Kaip kilo pati mintis sukurti tinklaraštį?
– Aš mėgau siuvinėti seniai, bet kartu su internetu atradau siuvinėjimą iš naujo, pamačiau, kokie darbai gali būti subtilūs ir skoningi. Valandomis galėjau žiūrėti prancūziškus rankdarbių tinklaraščius ir semtis įkvėpimo. Ir vieną dieną pradėjau rašyti savo tinklaraštį.
Tai buvo juodraštinis Elzės sugalvotas tinklaraščio pavadinimas, bet man jis labai patiko, nes ką jau ką, o gražius daiktus mėgstu. Iš pradžių tinklaraštis buvo skirtas man ir vienai kitai draugei ir nė minčių nebuvo, kad jis gali kada nors tapti toks populiarus. Atsimenu, kokioje euforijoje buvau, kai pirmą kartą parašė komentarą angliškai. Sekėjų daugėjo, blog'as tapo žinomas ir daugelio mėgstamas. Atsiradus „Instagram“, daugelis mano mėgstamų blogerių persikėlė ten, tad prieš metus susikūriau ir althebautifulthingsblog instagamą. Ir vėl nesitikėjau tokios sėkmės! Šiuo metu turiu 47 tūkstančius sekėjų.
– Fotografuojate namuose ar kitose vietose? Kur labiausiai patinka fotografuoti? Kaip gimsta jūsų vaizdų idėjos – spontaniškai ar viską kruopščiai apgalvojate?
– Fotografuoju visur – namuose, studijoje, gamtoje, kaime. Ypač patinka fotografuoti kartu su Elze – mes vieną kitą įkvepiame ir papildome. Didesnei teminei fotosesijai ruošiamės iš anksto – renkamės vietą, apgalvojame drabužius, pasiimame daugybę daiktų. Atrodo, fotografuosime taip ir anaip, o proceso metu viskas pakrypsta visai į kitą pusę ir prasideda visiška improvizacija. Dabar jau tą žinome ir net nesistengiame labai apgalvoti visų detalių, nes aplinka, šviesa ir net netyčia pamatyta kokia detalė gali pakreipti fotografavimą visai kita linkme.
– Ar ilgai tenka gaudyti „kadrus“?
– Labai mėgstu fotografuoti kaime – ten man patinka viskas – senos durys, nusilupę dažai nuo baldų, vištos, plukių jūra gegužės pabaigoje... Darau daug kadrų – vis atrodo, kad dar netobulas. Paskui labai sunku atsirinkti – ir tas neblogas, ir anas. Pavydžiu Elzei, ji padaro vieną antrą – ir jie visi puikūs!
– Kas jums yra gražūs daiktai ir gražūs namai? Kas padeda sukurti didžiausią jaukumą? Be kokių daiktų neįsivaizduotumėte savo namų?
– Man labai svarbu, kokie mano namai – noriu, kad mane suptų tik man gražūs ir mieli daiktai. Savo namų neįsivaizduoju be senų daiktų – galiu valandas knaisiotis blusų turguose. O ypač man brangūs daiktai ir baldai su svarbia praeitimi – tai mano senelio rankomis darytas stalas ir lova, senos knygos ir indai. Turiu didelę silpnybę gražiems indams ir namų tekstilei.
– Dažnos jūsų kuriamų vaizdų istorijų veikėjos – katės.
Taip, turiu dvi kates – Rio ir Milą. Kates fotografuoti sunku, nes joms nepasakysi, kad stovėtų ar gulėtų, o ir maistu nesuviliosi. Bet man pasisekė, kad maniškės smalsios ir pačios lenda į kadrą, jei tik pamato kažkokių permainų. Tad tereikia man susiruošti nufotografuoti, tarkime, rytinės kavos puodelį, kai kuri nors katė iškart užšoka pauostyti. Svarbu greit gaudyti kadrus.
– Organiškumas, gamta, gėlės, metų laikai – kas labiausiai įkvepia kurti, atrasti, sužinoti?
– Gamta labai įkvepia, norisi kartu dalyvauti besikeičiančiuose vaizduose. Ypač pavasarį, kai viskas atbunda ir kiekviena pavasarinė gėlė atrodo lyg mažas stebuklas.
