Savo istorija Danielius, esantis ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) bendruomenės narys, nori priminti, kad vėžys yra diagnozė, o ne nuosprendis.
Po sėkmingo lenktynių ir profesinio starto – netikėta diagnozė
D.Savickas 2017 m. baigė finansų ir apskaitos studijas Lankasterio universitete Didžiojoje Britanijoje ir nusprendė grįžti į Lietuvą bei kurti savo ateitį čia. Įsidarbino didelėje audito įmonėje bei atrado savo naują aistrą – motociklų sportą.
Jau pirmose lenktynėse sekėsi neblogai, vėliau pasipylė ir prizinės vietos, nors pirmoji vieta vis išslysdavo iš rankų. Profesinė karjera taip pat klostėsi puikiai, tačiau po kurio laiko dirbti darėsi vis sunkiau, ėmė kamuoti nuolatinis nuovargis, gausus prakaitavimas miegant.
Supratau, kad turiu daryti tai, kas man patinka, neturiu paleisti savo gyvenimo.
„Jaučiausi prastai, dėl man nepakeliamo krūvio teko palikti darbą audite, o netrukus pakliuvau į ligoninę dėl įtariamos žarnyno infekcijos. Laimei, patyrusios gydytojos dėka pavyko diagnozuoti tikrąją ligą ir būti perkeltam gydytis į Santaros hematologijos skyrių“, – pasakoja D.Savickas.
Kalbėdamas apie išgirstą kraujo vėžio diagnozę, vyras prisimena, jog pirmiausia norėjosi viską neigti – negali būti, kad tai nutiko jam, sportuojančiam, nerūkančiam jaunam žmogui.
„Tačiau vėliau uždaviau sau kitą klausimą: ką aš galiu padaryti, kad susitvarkyčiau su tuo? Supratau, kad turiu daryti tai, kas man patinka, neturiu paleisti savo gyvenimo. Buvo mintis, kad dar per anksti save nurašyti, turiu judėti pirmyn, turiu stengtis“, – prisimena D.Savickas.
Gydymas, varžybos, prizinė vieta ir kritimas
Gydymas chemoterapija buvo sunkus, tačiau veiksmingas, ir 2018 m. balandį, praėjus vos kelioms dienoms po savo 23-iojo gimtadienio, D.Savickas sužinojo apie pasiektą remisiją. Visgi, kad būtų užkirstas kelias ligai sugrįžti, buvo būtina kaulų čiulpų transplantacija. Iki jos likusias tris savaites Danielius nusprendė praleisti darydamas tai, ką mėgsta labiausiai – dalyvaudamas motociklų lenktynėse.
„Baltic Motorcyclists Association“ organizuotos varžybose Nemuno žiede buvo sėkmingos – užimta antroji vieta, o iki pirmosios vietos ir vėl šiek tiek pritrūko.
„Pamenu, kad vos užlipau ant antros vietos pakopos. Net šiek tiek džiaugiausi, kad nelaimėjau, nes savomis jėgomis pakilti ant aukščiausios pakylos laiptelio būtų nepavykę. Kaip ir atidaryti nugalėtojų šampano po nesenai vykusio gydymo bei lenktynių išvargintomis rankomis visai nepavyko... Tačiau varžybos dar labiau sustiprino mano norą sveikti, nepasiduoti“, – pasakoja pašnekovas.
Danieliui kaulų čiulpų transplantacija buvo atlikta 2018 m. gegužės 30 d. Ji buvo gana sėkminga, nors pati procedūra yra sudėtinga ir turi daug šalutinių poveikių.
Praėjus dviem mėnesiam vyras grįžo į lenktynių trasą, tačiau netrukus ir vėl teko daryti pertrauką – planus sujaukė skaudi avarija ir kritimas Nemuno žiedo trasoje.
„Pasirodžius Santarose, gydytojas sakė, jog per visą ligoninės istoriją nebuvo nė vieno paciento, kuris taip greitai patirtų traumą po transplantacijos. Lovoje teko praleisti pusantro mėnesio, po nuvirtimo paūmėjusios kontraktūros beveik nebeleido lankstyti čiurnų abiejose kojose.
Tačiau pradėjau reabilitaciją, įsidarbinau specialistu banke, pardaviau seną motociklą ir nusipirkau kitą, beveik dvigubai galingesnį bei labiau tinkamą sportui“, – apie savo atkaklumą ir nenorą pasiduoti pasakoja Danielius.
Ilgai laukta pergalė
2020 m. pagaliau prasidėjo laimėjimų etapas. Pavasarį kartu su porininku iškovota pirmoji vieta ištvermės varžybose. Pirmojo laimėtojo trofėjaus Danielius neketina laikyti savo lentynoje: „Labai tikiuosi, jog pasibaigus pandemijai taurę galėsiu įteikti savo kaulų čiulpų donorui. Jis buvo mūsų nematomas trečiasis komandos narys, kuris, mano manymu, ir nusipelno turėti šį apdovanojimą.“
2020 metų gegužės 30 d., praėjus lygiai dvejiems metams po kaulų čiulpų transplantacijos, Danielius pirmą kartą gyvenime užlipo ant nugalėtojo pakylos individualiose varžybose, o vėliau laukė dar dvi pergalės, užtikrinusios čempiono titulą.
„Per milžinišką emocijų antplūdį sugebėjau tiesiog iškelti taurę virš galvos ir ją pabučiuoti žiūrėdamas į dangų. Prisiminiau, kaip gulėdamas palatoje svajojau laimėti bent vienas varžybas, nes visuomet likdavau per plauką nuo pergalės, o baigėsi taip, kad pavyko laimėti visą čempionatą“, – pasakoja D.Savickas.
Svarbiausia prisiminti: vėžys yra diagnozė, o ne nuosprendis
Pasak vyro, savo istorija jis nutarė pasidalinti prisimindamas pirmąsias dienas po išgirstos diagnozės. „Labai tikiuosi, kad galbūt kažkas išgirdęs šią istoriją prisimins, kad visuomet reikia siekti savo svajonių ir daryti tai, kiek tik leidžia jėgos. Niekada nereikia savęs nurašyti, o pakliuvus į tokią situaciją, geriausia iš naujo apmąstyti savo prioritetus“, – pataria pašnekovas.
Apie Pagalbos onkologiniams pacientams asociaciją (POLA) jis sužinojo iš pirmojo palatos draugo. „Ši organizacija tam ir sukurta, kad padėtų tiems žmonėms, kurie jaučiasi, kad yra vieniši, kai iškyla klausimų, reikia konsultacijų, teisinių, psichologinių ar kitų specialistų. Aš ir pats naudojuosi jos paslaugomis, turiu POLA kortelę, gaunu įvairių nuolaidų. Bendruomenė yra labai svarbus dalykas, kuris tiesiog primena, kad mes tikrai nesame vieniši šioje kovoje“, – bendrystės svarbą parėžia Danielius.
POLA padeda sveikti daugiau kaip 20 tūkst. šeimų Lietuvoje, susidūrusių su onkologinės ligos diagnoze. Prie POLA veiklos ir pagalbos onkologiniams pacientams galite prisidėti ir jūs, pervesdami 1,2 proc. GPM. Daugiau informacijos rasite www.pola.lt
