„Ligoniai, be tėvų globos likę našlaičiai, sunkiai besiverčiančios šeimos, nedirbantys pensininkai – visi gali gauti paramą“, – įsitikinęs J.Dundulis.
Į socialinę veiklą jis įsitraukė beveik prieš trisdešimt metų – nuo tada, kai 1990-aisiais Gruzdžių miestelio gyventojai jį išrinko apylinkės viršaičiu. Praėjus penkeriems metams, jis tapo ir seniūnu, kurio pareigas ėjo iki 2005 metų. O tuomet sulaukė pasiūlymo tapti kilnios iniciatyvos ambasadoriumi – „Norfos mažmenos“ įsteigto „Norfos“ labdaros ir paramos fondo vadovu.
„Kai vietos gyventojai mane išrinko viršaičiu, nori nenori įsitraukiau į kontaktą su bendruomene, su atskiromis žmonių grupėmis, nukentėjusiais nuo įvairių nelaimių. Nuo tada pajutau, kad esu reikalingas žmonėms. Dirbdamas seniūnu buvau įpratęs atlikti misiją padėti žmonėms, man tai nebuvo nauja, juk seniūnija – kaimo žmonių administracinis vienetas. Ji matė jų poreikius, nepriteklius, bėdas. Padėti kitiems – labai smagu, nors mano galimybės priklauso nuo „Norfos mažmenos“ administracijos, aš tik pinigų išlaidautojas“, – 15min juokiasi J.Dundulis.
Tačiau šio „išlaidautojo“ dėka, kasmet daugiau nei 300 žmonių sulaukia materialinės paramos, į „Norfos mažmenos“ administraciją kreipiasi sunkiai sergantys ligoniai, nepritekliuje gyvenančios šeimos, nukentėję nuo gaisro, be tėvų globos likę našlaičiai, pagalbos prašo ir įvairios organizacijos, bendruomenės.
„Esu įsitikinęs, kad žmogus niekuomet nesikreipia be reikalo, o jei mes bendromis jėgomis galime jam truputį padėti ir tuo padėjimu pralinksminti – tai labai smagu“, – pasakojo J.Dundulis.
Pasak jo, per 2018-uosius į fondą kreipėsi 313 žmonių, panašus skaičius buvo ir 2017 metais. Kitaip tariant, fondas kone kasdien sulaukia žinučių ir laiškų su pagalbos šauksmu. Vieniems esą užtenka 100 eurų, kitų gyvenimui pagerinti reikalinga suma siekia ir kelis tūkstančius eurų.
„Kai dar buvo litai, minimali suma, kurią galėdavome skirti buvo 300 litų, šiandien mažiausia suma siekia 120 eurų. Tačiau būna, kad jei atvejis sudėtingesnis, jei žmonės, pavyzdžiui, išgyveno gaisrą, jei namai sudegė, tai ir 3 tūkstančiais paremiame“, – sakė J.Dundulis.
Pasak pašnekovo, kiekvieno žmogaus istorija verta atskiro dėmesio, kiekviena – savita, išskirtinė, todėl jis tikina išskirti ypatingiausių net negalintis. „Ne visuomet lengva ir tas istorijas išklausyti – juk reikia ir užjausti žmogų, nors jam reikalinga finansinė parama. Kartais net mažiausios sumos vienam kitam gali atrodyti didelės – žmonės labai dėkingi už tai, kad jiems padedame“, – tikino J.Dundulis.
Fondo vadovas pasakoja už finansinę paramą nuolat sulaukiantis žmonių atsidėkojimo: kas paskambina, kas laišką kokį šiltą parašo, o kiti ir padėką nusprendžia atsiųsti...
„Nepageidauju aš pats, bet, žinoma, malonu jei kokį gerą žodį pasako...“ – kalbėjo jis.
Kartais net mažiausios sumos vienam kitam gali atrodyti didelės – žmonės labai dėkingi už tai, kad jiems padedame
J.Dundulis prasitarė, kad žmonės pagalbos šaukiasi su skirtingais prašymais: vieniems reikia pinigų vaistams, antri juos ketina išleisti būtiniausiems buities daiktams, treti tiesiog prašo maisto produktų – pastariesiems fondas suteikia galimybę apsipirkti „Norfoje“ už tam tikrą sumą nemokant už sąskaitą iš savo kišenės.
„Jei žmogus prašo paramos prekėmis, toks būdas – labai geras. Tačiau įprastai net nevedame statistikos, kam žmonės kiek pinigų išleidžia – daug svarbiau tiesiog padėti“, – mintimis dalijosi J.Dundulis.
Nors, patikina, kartais sulaukiantis ir nekuklių prašymų – būna, kad žmonės kreipiasi ir dėl didelių sumų, kartais, jau gavę paramą, prašo jos vėl. „Kai kurie ir primygtinai reikalauja, tuomet jau truputį tramdyti pradedame – juk ne melžiama karvė esame“, – 15min kalbėjo pašnekovas.
Labdaros ir paramos fondas materialinę, socialinę ir kitokią pagalbą įvairiose visuomenei naudingose srityse teikia jau daugiau nei 13 metų, jis taip pat bendradarbiauja ir su Lietuvos bei užsienio šalių valstybinėmis įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis, pavieniais asmenimis, remia ir vykdo įvairias programas, projektus ir renginius.
Gera daryti gera, elgtis taip, kad kitam žmogui atsilieptų gerumu – tuomet ir pačiam kažkaip smagiau tampa
Nors J.Dundulis neslepia pastaruoju metu jau įsitraukiantis nebe į visas fondo veiklas – gyventi itin aktyviu rimtu jau nebeleidžia silpna sveikata.
„Būdamas pensininkas turiu apsčiai laisvo laiko, visą parą, tačiau dėl amžiaus ir sveikatos nebegaliu sau daug leisti – daugiausia su žmonėmis bendrauju telefonu. Tačiau gera daryti gera, elgtis taip, kad kitam žmogui atsilieptų gerumu – tuomet ir pačiam kažkaip smagiau tampa“, – 15min pasakojo J.Dundulis.
