Tylos stovyklų organizatorė apie efektyvų laiką miegui, kada geriausiai pailsi nervų sistema

„WoW University“ Gamma bendruomenės klube paskaitas skaitanti jogos ir sąmoningo kvėpavimo instruktorė atskleidžia, kad šiuolaikiniam žmogui trūksta kokybiško miego, o tai neigiamai veikia tiek profesinį, tiek asmeninį gyvenimą. „Lalitos akademijos“ įkūrėja dalinasi žiniomis, kaip gerai išsimiegoti, bei organizuoja tylos sveikatinimo stovyklas, kuriose suteikia galimybę susitikti su savimi ir išgirsti savo mintis. Anot Lalitos, tai be galo svarbu, tačiau kasdieniame triukšme padaryti itin sudėtinga.
Pora lovoje
Pora lovoje / 123RF.com nuotr.

– Lalita, kokią įtaką mūsų savijautai ir sveikatai turi miego kokybė?

– Miegas mūsų sveikatai labai svarbus. Tai viena svarbiausių organizmo funkcijų, kurios dėka vyksta mūsų kūno rezervų atstatymas. Miegant atsistato simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos, protas pailsi, atsinaujina ląstelės, atgaunamos jėgos. Miego dėka atsikėlę vėl galime funkcionuoti, drąsiai eiti per gyvenimą.

Ar visi suprantame, kas yra kokybiškas miegas?

– Manau, kad apie kokybišką miegą žmonės nelabai supranta. Svarbiausia – miegoti turime eiti tam tikru metu ir tai daryti nuolat.

Pagal Rytų išmintį, miegoti reikia eiti iki 22 val. Per dvi valandas iki vidurnakčio labai gerai pailsi nervų sistema. Jei nepavyksta atsigulti 22 val., bent jau pasistenkime suspėti iki vidurnakčio. Tada gerai išsimiegosime, bus nesunku anksti keltis.

Svarbiausia – miegoti turime eiti tam tikru metu ir tai daryti nuolat.

Kas kenkia miego kokybei?

– Prastą miegą gali lemti keli faktoriai. Jei vakare daug pavalgėte, organizmas nesiilsi, nes daug energijos skiriama virškinimui. Jei prieš miegą žiūrite siaubo filmus, trilerius, užmigti gali trukdyti negatyvios emocijos. Sunku užmigti susibarus, esant stresui dėl darbo. Pasitaiko, kad negalėdami užmigti žmonės griebiasi alkoholio ar raminamųjų. Iš tiesų, kad užmigtume, reikia nusiraminimo, tačiau tai galime padaryti sveikais būdais.

Mūsų senoliai labai išmintingai elgdavosi prieš miegą dainuodami lopšines, melsdamiesi – tai savotiška meditacija, kuri nuramina kūną ir mintis.

Siūlau ir šiandien pabandyti atpalaiduojančią meditaciją, relaksacinę muziką, lopšines, pavyzdžiui, vedų išminties lopšinę. Tokios praktikos padeda atsipalaiduoti nervinei sistemai ir žmogus užmiega.

– Gal yra kokių tyrimų, ar skiriasi vyrų ir moterų miegas?

– Nors vyrų ir moterų smegenų pusrutuliai dirba skirtingai, tačiau visiems mums reikia miego. Visi norime gerai išsimiegoti, atsikelti pailsėję, pasitikintys ir drąsūs. Bet, ar tokie atsikelsime, priklauso nuo anksčiau minėtų faktorių.

Jūratės Čiakienės nuotr./Lalita Atienė
Jūratės Čiakienės nuotr./Lalita Atienė

Kaip mus veikia nemiga?

– Jei žmogus neišsimiega ilgą laiką, jį gali ištikti nervinis ir fizinis išsekimas, kilti sveikatos problemų.

Nemiga būna dvejopa. Ūmi, kai pervargę, dėl patirtos įtampos ar laukiančio egzamino ir kt. negalime užmigti, todėl ilgai vartomės lovoje, bei lėtinė. Pastaroji diagnozuojama, kai neužmiegame ilgiau kaip per 30 min., miegame trumpiau nei 6 val., ryte jaučiamės išsekę ir tai kartojasi savaitėmis.

Neišsimiegojęs žmogus negali 100 proc. funkcionuoti darbe, šeimoje, sociume. Nemiga gali lemti širdies ir kraujagyslių ligas, nerimo sutrikimus.

123RF.com nuotr./Nemiga ir kiti miego sutrikimai kankina nemažą dalį žmonių
123RF.com nuotr./Nemiga ir kiti miego sutrikimai kankina nemažą dalį žmonių

Užsiminėte, kad miego kokybei kenkia įtampa darbe. Neišsimiegoję prastai dirbame. Kaip ištrūkti iš užburto rato?

– Reiktų suformuoti tam tikrus įpročius. Kai kasdien einame miegoti tuo pat metu, maždaug tuo pat laiku imame norėti miego, nes nervinė sistema ruošiasi poilsiui. Jei pavėluojame, užmigti darosi sunku, tenka vartytis porą valandų. Keltis taip pat turėtume tuo pat metu.

Atsikėlę nešokime iš lovos, pagulėkime bent dešimt minučių, pastebėkime savo pojūčius, emocijas, pamažu išsibudinkime. Vakarais nevarginkime savęs nei ekranais, nei kalbomis. Valgykime lengvą vakarienę. Pagal ajurvedą, tinkamiausias pasirinkimas vakarienei yra sriuba, geriausia – trinta. Tokia yra lengvai virškinama, neapkrauna organizmo.

Prieš miegą nesibarkime, nesileiskime į karštas diskusijas, verčiau pasivaikščiokime, pamedituokime. Išsiugdžius teigiamus įpročius, geriau išsimiegosime, pagerės savijauta ir gyvenimo kokybė.

Kaip vieną iš gyvenimą gerinančių praktikų, rekomenduojate ir tylos sveikatinimo stovyklas. Papasakokite daugiau apie tai.

– Organizuoju keturių arba šešių dienų tylos sveikatinimo stovyklas. Tris arba penkias dienas būname visiškoje tyloje. Tai kardinalus pokytis, nes paprastai mūsų gyvenime labai daug foninio triukšmo – vos įsėdus į automobilį įsijungiame radiją, namuose televizorių, nors į jį net nežiūrime.

Pabuvimas tyloje tik su savimi yra transformuojanti patirtis.

Tylos sveikatinimo stovyklose nėra foninio triukšmo, žmonės susitinka patys su savimi, išgirsta savo mintis, išsigrynina atsakymus į kamavusius klausimus.

Tyloje užsiimame meno terapija, joga, meditacija, stebime, kas vyksta mūsų kūne ir prote. Pabuvimas tyloje tik su savimi yra transformuojanti patirtis.

Kodėl daugelis vengiame būti visiškoje tyloje?

– Išoriniai dirgikliai mums reikalingi, nes bijome išgirsti savo protą. Protas nuolat kalba, kelia klausimus, atskleidžia tiesas. Išbūti tyloje labai sunku, nes nežinome, ką mums pasakys protas. Taip pat tyla siejama su vienatve, o jos daugelis bijome.

Norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių eitų į tylą, būtų su savimi, tačiau savarankiškai tai padaryti gana sudėtinga, todėl greta tylos savo stovyklose siūlau daugybę praktikų, procesų, užsiėmimų, kurie padeda save mobilizuoti.

Kodėl reikia pabūti tyloje ir save išgirsti?

– Pabuvę tyloje, žmonės išsigrynina save, sužino apie save daug naujų dalykų, atranda atsakymus į klausimus. Vieni suvokia, kad reikia pereiti į kitą darbą, apie kurį jau seniai svajojo, bet neišdrįso to sau pripažinti. Kiti apsisprendžia, kad tam tikrą kandidatą reikia priimi į darbą, treti nutaria praplėsti veiklą. Būnant tyloje didėja sąmoningumas, plačiau pamatome savo gyvenimo paveikslą.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakaras prie jūros
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vakaras prie jūros

Ar pravartu namuose savarankiškai pabūti tyloje?

– Jei yra vietos kur būti, tikrai patarčiau išsijungti telefoną, kompiuterį ir bent vieną parą pabūti su savimi. Galbūt išvažiuoti į sodybą ar parai išsinuomoti viešbučio kambarį (tai praktikuoja vis daugiau žmonių). Būtinai turime pabūti su savimi, nes esame pernelyg įsitraukę į sociumą, o protas nukreiptas į materiją.

Esame siela, ne tik kūnas. Kai tai suvoki, supranti, kad vieną dieną teks palikti kūną ir tai, ką tu išsineši, priklauso nuo tavęs. Nuo to, kaip gyveni, kaip matai, kokia tavo proto istorija. Jei ji graži, tai ir tu gyveni gražiai, tvarkingai, o jei protas neturi gražios istorijos, reikia susimąstyti, ką galėčiau pakeisti.

Patarčiau atsitraukti nuo materijos ir eiti gilyn į save. Bent pusvalandį pavaikščiokite miške ar prie jūros, pabūkite tyloje, kurioje ateina suvokimas. Tai labai vertinga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis