– Kaip pradėjote veiklą vaikų globos ir įvaikinimo srityje?
– Beveik visas mano profesinis kelias susijęs su vaikų globa – prieš penkiolika metų pradėjau dirbti vaikų globos namuose ir supratau, kokios didelės problemos kamuoja šią sritį: visuomenė pripratusi, kad institucijose gyvena ir po šimtą vaikų, tačiau jie išvis neturi jose augti.
Tad pradėjau dalyvauti įvairiuose pertvarkos etapuose ir tapau kiekvienoje savivaldybėje veikiančių globos centrų „Vaikai yra vaikai“ projekto vadove, iki šiol rūpinuosi, kad kuo daugiau vaikų, kurie yra netekę biologinių tėvų globos, gyventų šeimose, turėtų savo namus ir artimus žmones, į kuriuos gali remtis bet kuriuo gyvenimo atveju.
