Anot jau dešimtmetį būsimus Lietuvos vairuotojus mokančios ir ruošiančios vairavimo instruktorės, tai vienas iš agresijos valdymo būdų.
„O jei nutiko taip, kad agresyvusis vairuotojas jums jau rėžia kritiką nesustodamas, galima jam padėkoti, na, gal ir susimąstyti, ar nebūsite pats kažką ne taip padaręs?
Kas to žmogaus pyktį išprovokavo?“, – pataria kasdien vairuotojų kultūrą iš labai arti stebinti O.Židovlenkova.
Kai kada, jos tikinimu, verčiau nuo agresyvaus vairuotojo atsitraukti ir kaip toje patarlėje: duoti durniui kelią.
Nors vairavimo kultūra Lietuvoje ir gerėja, kažkiek mažėja vairuotojų agresijos, pypinimo, greičio mėgėjų, vairuojančius vis dar labai veikia emocinis nestabilumo faktorius: situacijos darbe, namuose, sugedęs automobilis ir pan.
Gal iš pirmo žvilgsnio ir sunku patikėti, bet vairavimo kultūrai įtakos turi ir algadienis: „Mėnesio pradžioje, tik gavę algas, visi laimingi ir vieni kitus praleidinėjantys gatvėje.
Na, o mėnesio pabaiga, kai atlyginimai į pabaigą, skatina žmonių agresyvumą ir piktumą. Kai tenka krapštyti paskutinius eurus, ir nuotaika prastesnė.“
Kaip sektinus pavyzdžius, kur vairavimo situacija gatvėje kur kas geresnė nei Lietuvoje, pašnekovė įvardijo Vokietiją, na, ir Skandinavijos šalis. Taigi tobulėti Lietuvai dar kur tikrai yra.
Visą pašnekesį su vairavimo instruktore galite išgirsti čia.
Saugaus eismo skiltis „Kieno pirmumas?“ kuriama kartu su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.
