„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Veterinarė Rūta savo verslo ėmėsi likus „penkioms minutėms“ iki 30-mečio: „Svajonėse verslo planą turėjau seniai“

Klaipėdietė Rūta Bružaitė nuo vaikystės žinojo, kuo nori būti užaugusi. „Ypatingą ryšį su gyvūnais jaučiau visada. Maža eidavau lesinti antyčių, auginau žiurkėnus, triušius, galiausiai šunis. Vėliau, kaip ir svajojau, pasirinkau veterinarijos studijas Kaune“, – pasakojo veterinare tapusi jauna moteris.
Rūta Bružaitė
Rūta Bružaitė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Jau studijuojant ėmė kirbėti mintis, kad „kada nors“ norėtų dirbti sau – mintyse dėliojo ir galimą verslo planą. Rūta juokiasi, kad tas „kada nors“ atėjo anksčiau nei tikėjosi – iki 30-mečio likus nepilniems metams. Būtent tuomet Rūta kartu su broliu nusprendė įkurti veterinarijos centrą „Džo“. Žengti pirmuosius žingsnius jai padėjo projektas „Būk verslus“.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rūta Bružaitė
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rūta Bružaitė

Įamžino pirmojo šuns atminimą

Rūtai šiuo metu 31-eri, o jos verslui – metai. Veterinarijos klinikos pavadinimas „Džo“ nėra atsitiktinis. Tai – sutrumpintas pirmojo jos auginto šuns vardas. „Jis buvo vardu Džokis, bet sutrumpinome ir išėjo Džo. Šio šuns jau nebėra, bet yra Vestukas“, – pasakojo savo gyvenimo ne tik darbe, net ir namuose be augintinių neįsivaizduojanti Rūta. Ji neslėpė niekada gyvenime nesuabejoju savo pasirinkta profesija.

„Kad būsiu veterinarė, žinojau visada. Ten, kur norėjau, ir įstojau. Po studijų dirbau Kaune, paskui Vilniuje – reikėjo praktikos, pagilinti žinias. Nors žinojau, kad noriu dirbti sau, iš karto tai padaryti atrodė per drąsu“, – prisipažino pašnekovė.

Jos svajonę labai palaikė šeima, ypač brolis – sugrįžusi į tėvų namus su juo dažnai pakalbėdavo, kad „gal jau reikėtų imtis verslo“.

„Vieną kartą nutarėm, kad reikia ne tik galvoti, bet ir imtis veiksmų. Pavyzdžiui, paieškoti patalpų nuomai. Taip žingsnis po žingsnio viskas ir prasidėjo – projektas gimė“, – pasakojo Rūta.

Abejonių, kad veterinarijos kliniką reikėtų kurti Klaipėdoje, nebuvo. Įvertinę potencialą, jiedu su broliu išsirinko Statybininkų prospektą. Kaip pasakojo Rūta, norėjosi, kad veterinarijos klinika veiktų tankiai apgyvendintoje teritorijoje, kurią būtų patogu pasiekti įvairiu transportu ir iš skirtingų uostamiesčio vietų arba miesto prieigose esančių gyvenviečių.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Veterinarijos centras
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Veterinarijos centras

Paraišką reikėjo pateikti iki 30-mečio

Pradėti verslą nėra lengva. Vienas iš didžiausių iššūkių – finansai. Anot Rūtos, šiuo klausimu jai labai padėjo brolis, tapęs asmeniniu konsultantu ir verslo partneriu.

„Tai mūsų abiejų projektas, tik mano vardas afišuojamas, o jo ne“, – neslėpė pašnekovė. Taip nutiko, nes jos amžius dar leido pateikti paraišką ir tapti jauniems verslininkams skirto projekto „Būk verslus“ dalyviu.

„Teko labai greitai suktis, nes iki mano 30-mečio buvo likęs kiek daugiau nei mėnuo: vasarį turėjome atiduoti dokumentus projektui, o kovo pabaigoje – mano gimtadienis. Buvo toks, sakyčiau, paskutinis žingsnis, galimybė: „Arba pavyks, arba nepavyks.“ Laimei, viską spėjome ir laimėjome“, – intensyvų metą prisiminė jauna moteris.

Apie Užimtumo tarnybos organizuojamą projektą jiedu su broliu sužinojo iš pažįstamų. Dabar, jau turėdama asmeninės patirties, Rūta rekomenduoja bandyti savo laimę ir kitiems.

Dabar, jau turėdama asmeninės patirties, Rūta rekomenduoja bandyti savo laimę ir kitiems.

„Reikėjo turėti savo idėją, paruošti verslo planą – detaliai aprašyti, kaip viskas atrodys, ko tau reikėtų. Mūsų atveju – kokių įrenginių, pagrįsti, ką su jais darysi, kam naudosi, kodėl būtent tokių. Gavome finansavimą, už kurį nusipirkome dalį reikalingos įrangos“, – kalbėjo Rūta.

Paklausta apie didžiausius iššūkius, su kuriais susidūrė kurdama veterinarijos centrą, jaunoji verslininkė buvo konkreti – gauti leidimus iš savivaldybės ir kitų institucijų: „Bandydami juos gauti, praradome daug laiko – procesas užtruko ilgiau nei tikėjomės. Tačiau galiausiai viskas išsisprendė.“

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Veterinarijos centras
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Veterinarijos centras

Pasiūlė neįprastą paslaugą – savitarnos kirpyklą

Šiuo metu Rūta sako dirbanti svajonių darbą – veterinarijos centre „Džo“ teikia gydymo, konsultavimo paslaugas. Tačiau jau kurdama šį centrą mergina žinojo, kad jis nebus įprastas – dabar jame veikia gyvūnams reikalingų prekių parduotuvė bei savitarnos kirpykla. Ši paslauga – visiška naujovė Lietuvoje.

„Ateiti į rinką nebuvo baisu, nes aiškiai žinojau, ką galiu ir noriu pasiūlyti klientams. Vienas iš tokių dalykų – savitarnos kirpykla, kuri, mano žiniomis, yra vienintelė Lietuvoje. Su augintiniu atėjęs šeimininkas centre gauna visas priemones – kosmetiką, žirkles, šukas ir t. t., kurių reikia apsikirpti, išsimaudyti, susišukuoti. Atėję pas mus jie atlieka visas grožio procedūras ir išvažiuoja laimingi. Namai švarūs – augintinis irgi. Manau, kad tai labai patogu“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pasak jos, savitarnos kirpykloje laukiami įvairūs gyvūnai. „Gal tik arklio nepriimtume“, – šmaikštavo veterinarijos centro „Džo“ įkūrėja.

Daugiausia, žinoma, pasigražinti ateina šunys. Rūta tikisi, kad su laiku klientų savitarnos kirpykloje tik daugės – kol kas, regis, ši paslauga dar yra naujovė ir lietuviams neįprasta: „Žmonės turi įprasti. Man pačiai idėja kilo iš asmeninės praktikos. Žinau, kaip išmaudytas šuo visur šlapias laksto ir kaip po to atrodo kambariai. O jeigu dar šeriasi… Plaukų pribarstyta visur!“

Norėtų turėti ne vieną veterinarijos centrą

Rūtos ir jos brolio verslas žengia tik pirmuosius žingsnius – veterinarijos centras „Džo“ veikia nuo 2021 m. sausio. Tačiau ji jau planuoja ateitį. „Tikiuosi, kad po dešimties metų veiks ne vienas toks centras. Norėčiau užkariauti Klaipėdą. Jei plačiau pasisektų, būtų išvis super!“ – atvirai kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad visų idėjų, kurias turi, dar neįgyvendino.

„Mano svajonė – nenuvilti klientų, kad viskas klostytųsi gerai. Noriu, kad visi būtų patenkinti. Kurdama verslą aš visuomet galvojau apie verslą ne tik kaip apie galimybę užsidirbti, bet ir naudą visuomenei. Augintinis – tikras šeimos narys. Deja, tikrai dar ne visi žmonės tai supranta. Norisi šviesti, edukuoti, kad bent jau paprasčiausius dalykus apie gyvūnų priežiūrą ir auginimą žinotų visi, kurie jų turi. Jeigu bent vienas iš dešimt išgirsta ir išmoksta, kaip prižiūrėti, ko nedaryti, tai jau gerai“, – savo požiūrį išsakė veterinarė.


Rūta dalyvavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamame projekte „Būk verslus“. Projektą įgyvendina Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“