Ji Aurimo Mikalausko vedamoje laidoje ,,Pradėk Iš Naujo“ pasidalijo mažai kam žinomais faktais apie stresą – kokie faktoriai jį lemia, kokį poveikį turi mūsų organizmui ir kas gali padėti jį valdyti. Kviečiame skaityti pokalbio ištrauką.
Aurimas Mikalauskas: Viktorija, pirmiausia noriu pakalbėti apie tavo sritį, kuria tu gyveni – ką reiškia integrali sveikata? Kokie yra pamatai, ant ko visa tai stovi?
Viktorija Macijauskienė: Kai kalbama apie sveikatą, žmonės dažnai galvoja tik apie maistą ir judėjimą. Tačiau dažniausiai pamiršta, kad savijautai svarbių sričių yra daug daugiau – dvasinė, emocinė būklė, streso poveikis organizmui, toksinai ir panašiai.
Pagrindinis integralios sveikatos principas, kad yra pirminė ir antrinė lėkštės. Antrinė – ta, kurioje yra sudėtas maistas, o pirminė – kaip tu save maitini visai kitais resursais, taip pat koks supratimas padeda tau formuoti antrinės lėkštės turinį.
Pavyzdžiui, kodėl kai kurie žmonės valgydami net ir, anot jų, patį sveikiausią maistą, vis tiek nesijaučia geriausiai, negali pasisavinti maistinių medžiagų, nejaučia, kad yra energingi, sunkiai pavyksta kontroliuoti svorį, dėl ko sutrinka virškinimo sistema, hormonai ir panašiai.
Institute, kuriame mokiausi pačioje pradžioje, aš gilinausi į skirtingas atšakas – hormonų ir virškinimo sistemas, emocinį valgymą ir kita – bazinius dalykus. O ant šio pamato nėriau į funkcinę mediciną, kurios vienas iš galingų įrankių yra specialūs testai, kurie suteikia galimybę realiai pamatyti, kas vyksta organizme ir prieiti prie žmogaus situacijos per šaknines priežastis.
Tačiau dažnai net nebūtina atlikti funkcinius testavimus, kad subalansuotum žmogaus organizmą. Dažnu atveju kūnas pradeda eiti link balanso, kai atkreipiamas dėmesys į antinksčius, kepenis ir žarnyną. Bet tai yra kelias, kurį žmogus turi pradėti sąmoningai ir savo noru.
Šiame kelyje be galo svarbu padėti formuoti palankius gyvenimo būdo įpročius žmogui, suteikti individualizuotą požiūrį, palaikymą arba skatinti domėtis, skirti dėmesį edukacijai, pratinti girdėti savo kūno būseną, poreikius. Toks požiūris teigiamai atsilieps kiekvienai organizmo sistemai.
Taigi, net sveikiausias (nors tokio termino vartoti nemėgstu – kas sveika ir naudinga vienam, kitą žmogų gali veikti neigiamai), maistas arba tik fizinis aktyvumas nėra pakankama. Yra tam tikri baziniai dalykai, kuriuos žmogus turi sutvarkyti, o tada jau galima eiti šiek tiek giliau.
A. M.: Pakalbėkim apie stresą. Jis neretai laikomas pamatine priežastimi, dėl ko daugybė žmonių galiausiai suserga tam tikromis ligomis. Dėl kokio streso reikėtų sunerimti, o koks yra visiškai normalus?
V. M.: Yra trumpalaikis ir ilgalaikis stresas. Trumpalaikis yra būtinas, jis užkoduotas mūsų organizme ir veikia kaip išgyvenimo mechanizmas jau tūkstančius metų. Tai tiek jam, tiek iš dalies ir kortizoliui reikia dėkoti, nes tai yra ne tik mūsų išlikimo, bet ir „kelkis ir veik“ hormonas.
Kalba eina labiau apie lėtinį stresą – jo faktorių yra labai daug. Žmonės dažnai net nepagalvoja, kad jų kūnas tam tikrus dalykus priima kaip stresą ir aktyvuoja streso mechanizmą. Tai reiškia streso hormonų noradrenalino, adrenalino ir kortizolio išsiskyrimą. Yra tokių smulkių dalykų, kurie skatina stresą, kad net sunku įsivaizduoti.
Pavyzdžiui, ryte atsikėlęs žmogus galvoja, kad jis praktikuoja protarpinį badavimą – išgeria tik kavos puodelį. Tačiau kava dažnam žmogui neigiamai veikia antinksčių sistemą, skatina streso hormonų išsiskyrimą ir visa tai skatina gliukozės išsiskyrimą. Neretai žmogus dar ir labai skuba, ruošiasi, pavyzdžiui, susitikimui, dėl kurio pergyvena ir visa tai jam galiausiai sukelia streso būseną, apie kurią jis net nesusimąstė.
Jeigu tai vyksta diena iš dienos, tai gali sukelti lėtinio streso būseną. Taip pat toks įprotis kai kuriems asmenims gali kelti dirglumą, staigesnį energijos kritimą dienoje, tačiau jie neįsiklauso į save ir laikosi nusistovėjusio gyvenimo ritmo.
-
Benas Lastauskas atvirai apie dabartinę karjerą: ,,Aš ieškosiu kitos nišos, kur atrasčiau savo vietą labiau”
-
Hipnoterapeutė Laura Steponavičiūtė: „Hipnozė – visiškai natūrali, padidinto susitelkimo būsena, kurią patiriame kasdien“
-
Arūnas Sakalauskas: „Gyvenimas – ir sunkus, bet tuo pačiu ir gražus, ir lengvas“
Stresą mes gauname iš skirtingų šaltinių kasdien. Tačiau lėtinis yra ir akumuliacinis, ir tas, kurį jaučiame nuolat, chroniškai. Galbūt dėl žarnyno disbalanso, aukšto toksinų lygio organizme, santykių su kolegomis ar šeimoje.
Jeigu yra gyvenime sritis ar žmonių grupė, kurioje žmogus jaučia nepatogumą, tai yra nors ir ne aukštas, bet kasdienis lėtinis stresas. Egzistuoja skalė, specialus testas, kuriame galima pažymėti taškus ir pamatyti, ar iš tikrųjų gyveni lėtinio streso stadijoje ir net kurioje tiksliai.
A. M.: Ką dar svarbu kiekvienam iš mūsų žinoti apie stresą ar stresines situacijas? Kodėl kartais stresinėse situacijose atrodo, kad yra viskas gerai, o joms pasibaigus ateina sunkumas?
V. M.: Jį gali sukelti ir įvairiausi geri įvykiai, net tokie kaip vestuvės, studento pasiruošimas baigiamajam darbui – tai irgi yra stresas. Tuo metu jis jokiu būdu nejaučiamas, žmogus turi daug resursų, kuriuos suteikia kūnas. Labai svarbu suprasti, kad stresas turi kelias stadijas – žmogus tik paskutinėse pajaučia, kad buvo paveiktas lėtinio streso, kai resursų realiai nėra net pačiam kortizoliui ir kitiems streso hormonams gaminti. Todėl šiuo atveju svarbus prevencinis požiūris.
Pirmose stadijose jis jaučiasi dar geriau nei prieš tai, jis jaučia, kad gali nemiegoti, mažiau valgyti, bet toliau varyti, kurti ir dorotis su esamais stresoriais ir situacijomis. Tačiau čia yra visiškai laikina stotelė, nes kūnas tai daro iš savo organizmo resursų ir kiekvieno pajėgumas tai išlaikyti yra labai individualus. Tuo atveju iškyla dalykai, kiek žmogus paremia save tam tikromis pagalvėlėmis tuo metu, kai jis suvokia, kad dabar yra veikiamas streso. Tai galbūt bus papildai, atsvara su stresą mažinančiomis praktikomis.
Kitas dalykas – streso faktoriai yra ir apie žarnyno sveikatą, toksinus ir uždegiminius procesus. Viskas, kas vyksta išbalansuotame kūne, duoda signalą smegenims, kad jis turi įjungti kovok arba bėk režimą. Čia tokie dalykai, dėl kurių žmogus gali sakyti, kad nejaučia streso. O, pavyzdžiui, atlikus kortizolio išsiskyrimo tyrimą, pamatai, kad esi veikiamas lėtinio streso. Tokiu atveju visi kiti organai ir organizmo sistemos pradeda po truputį išeiti iš balanso. Todėl, kad organizmui daug svarbiau tiesiog išgyventi.
Pavyzdžiui, vienos iš nevaisingumo priežasčių – žmogus yra tam nepasiruošęs arba jo kūnas yra streso būsenoje. Kūnas yra mažiausiai suinteresuotas atnešti gyvybę, kai jis yra nesaugus. Organizmas, siekdamas prisitaikyti prie ilgalaikio streso ir užtikrinti išgyvenimą, prioritetizuoja kortizolio gamybą.
Tam panaudojami resursai, tokie kaip pregnenolonas ir progesteronas – hormonai, būtini ne tik kortizolio sintezei, bet ir lytinei hormonų pusiausvyrai palaikyti. Kai organizmas nukreipia šiuos resursus į streso atsaką, sumažėja progesterono lygis, o tai gali turėti reikšmingą poveikį vaisingumui.
Kitas pavyzdys – gyveni su lėtiniu nugaros skausmu ir visą laiką jauti maudimą. Ne visada yra galimybė tai išspręsti, bet daugeliui žmonių verta pabandyti prieiti prie problemos išsamiau. Nes kūnui tai – kasdienis streso hormonų išsiskyrimas. Lėtinio streso būsena galiausiai plonina žarnyno epitelį, skatina lėtinių uždegimų atsiradimą. O apie 90 proc. lėtinių ligų yra būtent uždegiminio pagrindo. Galiausiai imuninė sistema ima griūti ir įvyksta domino efektas.
Noriu, kad žmogus iš tikrųjų suprastų, kad jis turi apmąstyti, kokius pirminius stresorius jaučia, kaip jis gali juos mažinti, dalinai neutralizuoti arba kokias pagalbines priemones galėtų įtraukti iš išorės, kad save palaikytų. Bet tam labai svarbu ir pačiam įdėti pastangų, domėtis.
A. M.: Su kokiomis dar konkrečiomis sveikatos problemomis susijęs lėtinis stresas?
V. M.: Jeigu tai, pavyzdžiui, psichologinis, emocinis stresas, tai stipriai susiję su odos problemomis. Kūnas streso metu labiausiai eikvoja B grupės vitaminus, cinką, magnį ir vitaminą C. Jie reikalingi tūkstančiams procesų mūsų organizme. Cinkas ir vitaminas C yra atsakingi už odos regeneraciją, kolageno palaikymą ir panašiai. Kūnas juos pasiima sau, kad galėtų išskirti kortizolį ir apvagia visa kita. Stresas yra nors ir plati, bet tikrai neįkainojamai svarbi tema kiekvienam iš mūsų.
Daugiau Viktorijos Macijauskienės minčių apie mūsų sveikatos ir savijautos visumą bei gerinimą be medikamentų išgirsite klausydami visą „Pradėk Iš Naujo“ pokalbį – jį rasite čia. Taip pat kviečiame išgirsti ir antrą pokalbio dalį – būtent joje su Viktorija Aurimas kalbėjo apie genetikos svarbą, ką su mumis daro toksinai, kaip pagerinti medžiagų apykaitą natūraliai, ar protarpinis badavimas reikalingas visiems, kas turi didžiausią įtaką ilgaamžiškumui ir kt. Ją rasite čia, skirtą ištikimiausiems laidos žiūrovams.
