Kaip kokia šnipė, ji ruošia savo planą, kad galėtų stebėti vyrą tada, kai ji trims dienoms išvyks į seminarą.
Ji juo nepasitiki, nes yra tam tikrų ženklų. Na, kad ir toks – labai ilgai būna savyje ir tyli. Nueina į vonios kambarį, ilgai neišeina ir ten – tyli. Aš jos paklausiau, ar ji pati vonios kambaryje šūkauja? Juk ten žmonės ir būna tyliai. Ten nėra, ko rėkauti, nebent skauda. Tokia ten vieta. Nes vyrams namuose gal būtent tik ta vieta ir yra vienintelė, kur gali tyliai pabūti su savim?
Aš jai pradedu pasakoti apie save. Apie šį laikotarpį. Apie tai, kad labai ilgai būnu savyje, nes tai, kas darosi aplink, mane baugina. Ir man reikia pasikalbėti su savimi apie mano planus. Apie tai, ką turiu daryti, jog būčiau ramesnė ir saugesnė dėl savo ateities.
Draugės neįtikina mano ir karo santykiai. Jos problemos daug svarbesnės. Nes jai reikia ramybės, kurią duoda kontrolė.
