Į ką jinai man atsakė – kad aš baisiai sustorėjau. Kas man atsitiko? Juk buvau seniau stora, o po to nebestora.
O štai dabar vėl stora! Tinginiauju? Ėdu? Nesportuoju? Kas man galų gale yra?
Džiaugsmą nupūtė per vieną sekundę. Nebedžiugino nei jos grožis, nei jos kvepėjimas. Nesupratau, kodėl aš turiu jai aiškinti tai, ko aš pati nesuprantu? Kodėl buvusios man geros kelnės tapo staiga per mažos? Kodėl?!
Pamelavau, kad džiaugiuosi susitikimu, bet labai skubu. Pamelavau du kartus. Nes aš nei skubėjau, nei džiaugiausi. Tiesiog nesugebėjau jai į veidą pasakyti, kad mano kilogramai yra ne jos reikalas.
Ne jos reikalas ir mano gramai, ir centimetrai.
Na, pasakykite man, kaip taip galima nuspręsti, kiek kitas žmogus turi sverti? Kas tą ribą sugalvoja ir nubrėžia? Iki kiek yra „nesustorėjai“ ir nuo kada prasideda „sustorėjai“?
