Nedidelė pirtis, keli žmonės ir labai daug pompastikos. Na, kaip dabar įprasta – daug balionų ir „pribanbonų“. Tiesiog jau labai daug – kiekvienam svečiui po dvidešimt balionėlių į rankas ir į dantis. O vaišių stalas nukrautas samanomis, krištoliniais „kunkolais“, paauksuotais kankorėžiais ir dar visokiais, neaiškios paskirties objektais. Toks įtarimas, kad visa tai yra skirta tam, jog svečias, ilgai pasirausęs tarp samanų ir atradęs tame jovale savo lėkštę, apsidžiaugtų ir sušuktų: „Bingo!“
Bandžiau atspėti, kuri iš trijų moteriškių yra jaunoji. Viena iškart atkrito dėl amžiaus, o kita – dėl blakstienų nebuvimo. Tai yra blakstienos buvo, bet ne tokios kaip jaunosios. Ir net sunku tą akių uždangą pavadinti blakstienomis. Ką tik prilipintas tankus juodų plaušelių miškas, atrodo, kompensavo jų giminės, visų moterų blakstienų tūrio nebuvimą.
Kažką pajuokavau apie tai, kad mama viską paruoš puikiai ir gerai, jog ją atsivežė. Į ką man jaunoji atrėžė, jog tai ne jos mama. Jos mama numirė, o čia jos pamotė.
