Violeta Mičiulienė. Niekada nevažiuokit su agronomu viename autobuse

Aš žiūrėjau užvertusi galvą ir negalėjau atsigėrėti. Jie grįžta. Tie, kurie rudenį verkė išskrisdami, o dabar dainuoja, nes pareina dangaus keliais namo. Šalia manęs stovėjo draugė. Ji irgi buvo atkraginusi galvą į dangų.
Violeta Mičiulienė
Violeta Mičiulienė / „Turiu fotoaparatą“ nuotr.

Aš išsišiepusi leidau ašarai nubėgti dešiniu skruostu, o kai kairysis skruostas pasiruošė priimti sūrų vandenėlį, išgirdau kaip draugė kažką skaičiuoja. Ji suskaičiavo, kiek iš viso atskrido žąsų. Būtent žąsų, nes antims dar ankstoka. O tada atskrenda dar kokie ten paukščiai, o po to dar kažkokie kiti.

Žodžiu, sausa draugės statistika sustabdė manyje emocinį Niagaros krioklį ir mes pradėjome ginčą.

Aš apie tai, ar svarbu koks paukštės vardas? Juk svarbu, kad ji parskrido? Draugė aiškino, kad, jei nežinosi, kas atskrido, tai nesuprasi, koks pavasario laikotarpis. Ankstyvas ar vėlyvas? Ir šiaip – nieko nežinosi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis