Tėvai pasitikėjo
Vaikystę Saulius Čaplinskas prisimena labai šiltai, o paklaustas, ar aplanko gimtinę Pakruojį, purto galvą – su juo beveik jokių sąsajų, jis jaunystės miestu labiau pavadintų Kauną. Jame aukso medaliu baigė mokyklą, dabartinę Kauno Vinco Kudirkos progimnaziją, ten įstojo į Medicinos institutą – ir studijavo, ir studentavo. Ten prasidėjo pats gyvenimas.
Pasiteiravus, ar tėvai pritarė mediko keliui, medikas atvirauja labai besididžiuojantis savo tėvais, kurie dabar – jau garbaus amžiaus.
S.Čaplinskas su šypsena prisimena, kad bičiuliai ne kartą vaikystėje ir jaunystėje jam yra sakę, jog pavydi santykių su tėvais: „Kažkaip labai mokėjo išlaviruoti – ir auklėjo, bet ir skatino savarankiškumą, pasitikėjimą vieni kitais. Jie nei man, nei sesei nieko nedraudė. Tikrai turime labai gerą ryšį su tėvais, jis buvo grįstas pasitikėjimu. Aš žinojau, kad turiu laiku informuoti, perspėti, kad jie nesijaudintų ir tada galėjau daryti labai daug, bet žinojau, kad turiu nenuvilti.“
