Galutinį tašką santykiuose padėjo vyro neištikimybė
Kaip ir daugelis jaunų šeimų, po vestuvių Inga su vyru apsigyveno pas vyro tėvus. Moteris pasakoja, jog uošvis labai mėgdavo išgerti, o ji to negalėjusi pakęsti. Pagyvenus vos porą metų tiesiog neapsikentė ir su vaikais išsikraustė iš namų, vyras atsekė šeimą į nuomojamą butą.
Atrodė, jog gyvenimas įeina į vėžes, vyras dirbo, moteris augino mažiausiąjį vaikelį, kuriam dar nebuvo nė dvejų.
„Tuomet prasidėjo finansinės problemos, vyras dirbo su patentu, uždarbis labai sumažėjo, prasidėjo sunkmetis. Kažkas tame žmoguje pasikeitė, atsirado draugų, smagių kompanijų, jei ir būdavo kiek pinigų, juos geriau leisdavo savo reikalams, o ne šeimai“, – pasakojo moteris.
Kurį laiką dar taip gyvenusi ir maniusi, kad gal vyras atsitokės, galutinį tašką šeiminiame gyvenime Inga padėjo sužinojusi, jog vyras susirado kitą. Per patį skyrybų įkarštį moteris suprato, kad laukiasi ketvirto mažylio.
Šeima man yra svarbiausia, viską darau tik dėl jų, kad pradžiuginčiau, palepinčiau.
Pasakodama apie tai moteris dar ir dabar stebisi, kaip išgyveno. Sako, kad tas laikas buvo didžiausias košmaras, trys maži vaikai ir ketvirtas pakeliui, be nuolatinio darbo, be pinigų ir minčių, kaip reiks gyventi toliau.
Nei tada, nei dabar finansiškai prie vaikų išlaikymo buvęs vyras neprisideda. Moteris atvira: bent keletą kartų girdėjo, jog jis dirba nelegaliai vien tam, kad nereikėtų mokėti alimentų. Ir nors tėvas užsuka vaikų aplankyti, tai labiau primena patikrinimus, kaip gyvena buvusi žmona, nei rūpestį dėl vaikų. „Nėra tarp jų ryšio. Jis jų nepažįsta. Jei paklausčiau, kokia kurio vaiko mėgstamiausia spalva ar valgis, jis nieko nežinotų. Ir mes jau nebeturime apie ką kalbėtis. Svetimas žmogus, ir tiek“, – pasakoja.
Ir nors po skyrybų jau praėjo daugiau nei dešimt metų, kito žmogaus Ingos gyvenime nėra ir nebuvo. „Neturiu tam nei laiko, nei jėgų, viena auginu keturis vaikus. Šeima man yra svarbiausia, viską darau tik dėl jų, kad pradžiuginčiau, palepinčiau“, – Inga neslepia, jog jai sunku suprasti moteris, kurios vos palikusios vieną vyrą ieškosi kito, gal todėl ir vyro neištikimybė buvo labai skaudus smūgis.
Vaikai – moters pasididžiavimas
„Jei dėl ko ir galiu vaikščioti iškėlusi galvą, tai dėl savo vaikų“, – dabar džiaugiasi moteris. Vyriausias jos sūnus jau pilnametis, baigęs mokyklą savanoriškai išėjo tarnauti į kariuomenę, grįžęs po tarnybos susirado darbą. „Jis save išlaiko ir dar mumis stengiasi pasirūpinti, prisidėti“, – pasakoja Inga.
Devyniolikmetė dukra pernai baigė gimnaziją, šiuo metu studijuoja apskaitą ir dirba savaitgaliais, kad galėtų susimokėti už savo gyvenimą bendrabutyje. „Vargsta vaikas. Man taip skauda širdį, kad niekuo negaliu jai padėti, nebent geru žodžiu palydžiu, pasidžiaugiu, o finansiškai prisidedu visai nedaug“, – kalba moteris.
O štai šešiolikmetis Ingos sūnus džiugina ne tik mamą. Labai gali būti, kad netrukus jis džiugins visą Lietuvą – vaikinas yra pretendentas į Lietuvos jaunių regbio rinktinę. Sportui gabi ir jauniausia moters dukra, lankanti krepšinį ir atstovaujanti Šiaulių miesto komandai savo amžiaus grupėje.
„Tas sportas - mano vaikų svajonė ir laimė. Ačiū Dievui už nuostabius trenerius ir rėmėjus, kuriuos turi vaikai. Jeigu ne jie, niekaip negalėčiau sumokėti už keliones, stovyklas, treniruotes, bet visi žino mūsų šeimos padėtį, mato vaikų talentą ir prisideda. Man plyštų širdis, jei dėl pinigų trūkumo vaikams reikėtų atsisakyti sporto. Rinktinė yra mano sūnaus didžiausia svajonė“, – sako keturių vaikų mama.
Visi jos vaikai savarankiški ir atsakingi. Inga sako, jog niekada neteko versti jų mokytis ar sėdėti šalia, kad padarytų namų darbus.
Štai ir didžiausią moters svajonę – turėti šypseną – nusprendė išpildyti būtent vaikai.
Gėda dėl to, ko negali pakeisti
Prieš keletą mėnesių vyresnioji Ingos dukra Evelina kreipėsi į Lietuvos odontologų labdaros ir paramos fondą, prašydama išpildyti jų ir jų mamos svajonę – suteikti galimybę drąsiai šypsotis.
Inga neslepia, jog dantys yra didžiausias jos rūpestis.
Ji neslepia, jog dirbdama salės darbuotoja vengia žmonių, bijo, jog kas nepakalbintų, nepaklaustų.
Visi moters nėštumai buvo nelengvi, nuolat sirgo mažakraujyste, lėšų vitaminams ar maisto papildams tiesiog nepakako. Dabar moteris prisimena, kad priekiniai dantys tiesiog ištrupėjo per kokius metus.
„Skyrybos, viena su vaikų krūva, skolos po ilgo nedarbo. Košmaras gyvenimas tuo metu buvo, dirbau bet ką, kad tik užsikabinčiau. Kokie ten dar dantys ar sveikata...
Įsikūrėm sunkiai, visai nuo nulio, iš nieko. Reikia vaikus į mokyklas leisti, kad tik jiems viskas gerai, kad tik visko turėtų, ko reikia. Sau nieko neliko - nei laiko, nei jėgų, nei finansų“, – prisimena moteris.
Vaikams paaugus moteris dažnai girdėdavo juos svarstant, ką galėtų padaryti, kaip sutaupyti pinigų mamos dantų gydymui.
„Taip baisu man nuo tų kalbų būdavo. Tokia gėda. Jie jauni žmonės, reikia savo gyvenimus pradėt kurti, savęs žiūrėti, o jie galvoja, kaip čia man apmokėjus. Nieko pati negaliu jiems duoti, tai negi dar imsiu?“ – prisipažįsta, kad nelengva apie tai pasakoti ir kalbėti.
Negalėjimas šypsotis ir laisvai kalbėti labai veikia moters gyvenimą. Ji neslepia, kad dirbdama salės darbuotoja vengia žmonių, bijo, jog kas nepakalbintų, nepaklaustų: „Jei ko paklausia, suburbu ką, susimetus į kuprą, galvą nusukus, kad nematytų. Žmonės greiti teisti net nežinodami, kodėl esu be dantų. Gal jiems atrodo, kad kokia apsileidus ar dar kokia.“
Nerimauja moteris ir dėl savo vaikų, nenori, kad jiems būtų nejauku ar gėda.
„Jei nueinu į kokį susirinkimą, stengiuosi visada tylėti, kad tik niekas neatkreiptų dėmesio“, – pasakoja šiaulietė. Su grauduliu ji prisimena ir dukters išleistuves, kai labai nenorėjo eiti ir ilgai atsikalbinėjo. „Dukrytė man išrinko suknelę ir nupirko už savo pinigus. Papuošė mamą, kad tik eičiau kartu“, – prisimena.
Inga sako, jog vaikai žino jos nerimą dėl dantų ir visuomet stengiasi paguosti, neleidžia liūdėti.
Iniciatyva „Sugrąžintos šypsenos“ pažadino svajones
Inga – viena iš daugelio Lietuvos moterų dėl nėštumų, žindymo, smurto ar nepritekliaus netekusi sveikų dantų ir galimybės drąsiai šypsotis. Moteris pasakoja, jog sužinojusi, kad vaikų prašymas buvo išgirstas, ir ji gaus nemokamą gydymą, negalėjo miegoti visą naktį.
„Man atrodo, kad mano gyvenimas apsivers ir nušvis dėl šitos pagalbos. Man rodos, nebeužsičiaupsiu. Galėsiu nueiti į kokį koncertą, kavinę, palydėti vaikus į varžybas ar mokyklos šventę. Darbe nebereikės į kuprą susimetus vaikščioti galvą nuleidus. Gal net kažką eisiu mokytis“, – planais dalijosi moteris.
Padėti šioms moterims šiuo metu yra Lietuvos odontologų labdaros ir paramos fondo prioritetas. Fondas visoje Lietuvoje vienija gydytojus, norinčius neatlygintinai prisidėti prie pagalbos sunkumus patiriantiems žmonėms. Nors visas gydytojų darbas yra nemokamas, nemažą pagalbos kaštų dalį sudaro reikalingų medžiagų, priemonių ir vaistų kaina.
Į prašymą skirti lėšų ir padengti dalies pacientų gydymo kaštus atsiliepė vaistinių tinklas Lietuvoje „Eurovaistinė“ ir lietuviško burnos priežiūros priemonių prekės ženklo „Ecodenta“ gamintojai „BIOK laboratorija“. Jų ir fondo bendros iniciatyvos „Sugrąžintos šypsenos“ dėka šypsotis jau netrukus galės ir Inga.
Visus, norinčius, kad Lietuvoje būtų daugiau besišypsančių moterų, Lietuvos odontologų labdaros ir paramos fondas nuoširdžiai kviečia prisidėti prie iniciatyvos ir įsigyti „Ecodenta“ burnos priežiūros priemonių „Eurovaistinė“ tinklo vaistinėse: 32 centai nuo kiekvienos parduotos prekės bus skirti grąžinti šypsenas Lietuvos moterims.
