Naujienų portalo „15min“ Aktualijų skyriaus redaktorius Raimundas Celencevičius pabrėžia, kad redakcija vis daugiau dėmesio skiria šiai temai ir jos pateikimui: „Nuolat primename žurnalistams ir skyrių redaktoriams vengti stigmatizuojančių ar diagnozes nurodančių žodžių. Jei visgi pasitaiko klaidų, jas kruopščiai analizuojame, kad jų ateityje būtų išvengta.“
Šiame straipsnyje, įgyvendinant iniciatyvą „Žvelk giliau”, aptariama, kodėl tinkama komunikacija apie psichikos sveikatą yra būtina.
Kur slypi neigiamų nuostatų šaknys?
Ekspertai tvirtina, kad psichinės sveikatos sunkumų neigiamų nuostatų šaknys slypi netinkamame kalbos vartojime. Pavyzdžiui, žiniasklaidos naudojami dramatiški terminai, tokie kaip „pavojingas psichikos ligonis“, „psichas“ ar „beprotis“, formuoja klaidingą visuomenės požiūrį, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys asmenys yra nenuspėjami ar net pavojingi. Tokios frazės ne tik menkina žmonių orumą, bet ir apsunkina jų galimybes ieškoti pagalbos ar integruotis į visuomenę.
Tyrimai rodo, kad viešasis diskursas gali tiesiogiai paveikti visuomenės nuostatas ir netgi formuoti sprendimus, susijusius su sveikatos politika. Net ir viena klaidingai parašyta antraštė gali ilgam įtvirtinti stereotipus, o atsakingai pateikta informacija gali tapti progreso katalizatoriumi, tvirtina ekspertai.
Naujienų portalo redaktorius R. Celencevičius pripažįsta, kad kasdieniame darbe pasitaiko sudėtingų, dileminių situacijų, ypač rašant apie nusikaltimus, kuriuose dalyvavo psichikos sveikatos sunkumų turintys asmenys.
Į pagalbą – profesionalų parengtas leidinys
Leidinys „Žodžiai yra svarbūs“ yra unikalus vadovas, skirtas padėti kalbėti apie psichikos sveikatą pagarbiai, tiksliai ir neeskaluojant stereotipų. Jį parengė nevyriausybinė organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ir kitos, specifinėse temose dirbančios nevyriausybinės, organizacijos, kurių ekspertai turi ilgametę patirtį psichikos sveikatos ir žmogaus teisių srityje. Šis leidinys remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, tarptautiniais moksliniais tyrimais ir praktinėmis įžvalgomis iš darbo su žmonėmis, patiriančiais psichikos sveikatos sunkumų.
Leidinys siūlo 12 konkrečių patarimų, kaip vartoti žodžius, kad jie atspindėtų pagarbą ir skatintų supratimą. Jame taip pat pateikiami pavyzdžiai, kaip vengti stigmatizuojančios kalbos, kodėl svarbu atkreipti dėmesį į naudojamus terminus, ir kaip atsakingai pateikti psichikos sveikatos temas žiniasklaidoje.
Šio leidinio tikslas – keisti visuomenės požiūrį ir skatinti pozityvų dialogą apie psichinę sveikatą, atkreipiant dėmesį į žodžių galią formuojant nuostatas ir elgseną. Tai svarbus įrankis ne tik žurnalistams, bet ir visiems, kurie kasdien komunikuoja apie šią jautrią temą.
Leidinį galima rasti čia: https://perspektyvos.org/zodziai-yra-svarbus/
Kalbos etika: gairės etiškai komunikacijai
Kiekvienas žodis gali būti galingas įrankis sklaidant stigmatizaciją ar, priešingai, ją gilinant. Leidinyje „Žodžiai yra svarbūs“ pateikiamos rekomendacijos, kaip tinkamai vartoti terminus ir kokių išsireiškimų vengti. Štai keletas svarbiausių principų:
- Žmogus – pirmiausia. Psichikos sveikatos sunkumai neturėtų apibrėžti žmogaus tapatybės. Vietoj „psichikos ligonis“ reikėtų sakyti „žmogus, patiriantis psichikos sveikatos sunkumų“. Šis požiūris pabrėžia žmogaus orumą ir išvengia redukcionizmo.
- Vengti diagnozių naudojimo metaforomis. Frazių, tokių kaip „šizofreniškas elgesys“ ar „komandą užklupo depresija“, vartojimas sumažina tikrų problemų svarbą ir sustiprina klaidingas asociacijas.
- Jokio dramatizmo. Terminas „kenčia nuo depresijos“ ar „kovoja su negalia“ sukuria bejėgiškumo įspūdį. Vietoj to siūloma sakyti / rašyti „žmogus, gyvenantis su depresija“.
- Atsakinga terminologija. Žodžiai „psichopatas“, „psichas“ ar „beprotis“ yra neabejotinai stigmatizuojantys ir neturi vietos atsakingoje komunikacijoje. Naudokite neutralias frazes, kurios atspindi faktinę būklę be neigiamų konotacijų: žmogus, susiduriantis su psichikos sveikatos sunkumais, patiriantis psichikos sveikatos sunkumų.
Kaip rodo praktika, žodžių pasirinkimas tiesiogiai veikia skaitytojų suvokimą. Pozityvi kalba ne tik atskleidžia realias situacijas, bet ir skatina empatiją bei supratimą, rašoma rekomendacijose.
Iššūkiai žiniasklaidos atstovams
Psichikos sveikatos tematika reikalauja iš žurnalistų ypatingos jautros. Naujienų portalo „15min” Aktualijų skyriaus redaktorius R. Celencevičius pripažįsta, kad kartais net ir geriausių ketinimų nepakanka.
Yra dvi pagrindinės dilemos, su kuriomis žurnalistai susiduria rašydami apie psichikos sveikatą:
- Sensacingumas prieš etiškumą. Skubant paskelbti straipsnį, dažnai pasirenkami ryškūs, tačiau neetiški apibūdinimai, siekiant patraukti skaitytojų dėmesį.
- Faktų ir konteksto pateikimas. Rašant apie nusikaltimus, kuriuos padarė psichikos sveikatos sunkumų turintys asmenys, svarbu aiškiai nurodyti, kad sutrikimai ne visuomet yra priežastis, kaip ir tai, kad dauguma tokių asmenų nėra pavojingi.
Visgi šie iššūkiai nėra neįveikiami. Gerosios praktikos pavyzdžiai, tokie kaip aiškios gairės redakcijose, žurnalistų mokymai ar konsultacijos su psichikos sveikatos specialistais, leidžia gerokai sumažinti klaidų tikimybę.
Patarimai žurnalistams
- Konsultacijos su ekspertais. Psichikos sveikatos specialistai gali suteikti naudingos informacijos, kaip tiksliai pateikti sudėtingas temas.
- Naudokite patikimus šaltinius. Remkitės moksliniais tyrimais ir patikimomis rekomendacijomis, kaip „Mental Health Europe“ ar „Žodžiai yra svarbūs“ leidiniu.
- Skirkite laiko antraštėms. Antraštės turi būti tikslios, tačiau vengti sensacingumo.
- Reflektuokite. Po kiekvieno tokio pobūdžio straipsnio ar įrašo svarbu įvertinti, kas pavyko gerai ir ką galima patobulinti.
Nors žurnalistai atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant viešąjį diskursą, visuomenė taip pat turi prisidėti. Skaitytojai turėtų atpažinti stigmatizuojančius apibūdinimus, apie juos pranešti ir dalintis pozityviais pavyzdžiais.
„Kiekvienas straipsnis gali paveikti skaitytojus, todėl svarbu ne tik pateikti faktus, bet ir skatinti empatiją bei supratimą. Laikydamiesi etikos gairių, žurnalistai gali prisidėti prie pokyčių ir padėti gerinti psichikos sveikatos situaciją Lietuvoje“, – yra įsitikinęs redaktorius R. Celencevičius.
„Žvelk giliau” siekia ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir iššūkius. Kalbėdami apie psichikos sveikatą ir jos sunkumų patiriančių asmenų bei jų artimųjų realias patirtis keičiame visuomenės požiūrį bei skatiname teigiamas nuostatas ir elgesį tokių asmenų atžvilgiu.
