03 11

Žydrius iš Labanoro girios vienas iš nedaugelio „velnio instrumento“ nesibijantis ir jį vis dar mankštinantis

„Velnio instrumentą“ kraštotvarkininkas iš Labanoro girios vadina visišku savo gyvenimo atsitiktinumu. „Jei ne jis, matyt, valdytų miegas ir tingulys laisvu metu“, – atrodyti patrauklesnis nei yra iš tiesų nė nemėgina Žydrius Mukulys. Tiesa, sąžiningai atsakyti į klausimą, kas iš ko: škotai iš lietuvių ar lietuviai iš škotų „velnio maišą“ pasiskolino, atsakyti net ir šiandien, jo tikinimu, sunku, o būtent toks klausimas iki šiol pakibęs Labanoro girios prieigose.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Žydrius Mukulys
Žydrius Mukulys / Asmeninio arch.nuotr.

Ne vieną transformaciją išgyvenęs, ir, galima sakyti, laimingo atsitiktinumo dėka Labanore išlikęs dūdmaišis retai, bet tebeskamba.

Keliskart per mėnesį jį savo pūtimu pramankštinantis kraštotvarkininkas Žydrius sako, kad savo priežiūra ir dėmesiu jis ne mažiau nei naminis gyvūnas reiklus: nepūsi kurį laiką, vėliau net ir geriausi norai nebegelbės.

Tokia šio instrumento specifika, nors ankstesniais laikais būta keisčiausių šio instrumentų interpretacijų: viena jų, esą, kad nelabasis tokiu būdu šalia savęs išlaikyti šeimininką mėgina. Bet pašnekovas nelinkęs tuo tikėti, moja ranka, kad tai pramanai.

Lietuviškoje, kaip ir bet kurioje kitoje kultūroje, sakmės ir legendos užima ypatingą vietą. Tačiau Labanoro dūdmaišis kone šventas instrumentas, mat ilgą laiką kunigo Liudviko Purono saugotas. Nors ilgai jis buvo kone visai pamirštas, Labanoro seniūnas jį reikiamu metu prisiminė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kaip sutrumpinti naujovių kelią iki būsimo specialisto: AIPA ir Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos pavyzdys
Reklama
Pavasaris – laikas kurti grožį savo kieme: specialistų patarimai, nuo ko pradėti ir kaip tvarkyti aplinką
Reklama
Žemės ūkyje vis labiau įsitvirtina biostimuliatoriai: kaip jie veikia?