Žinią, kad laukėsi, priėmė su džiaugsmu
„Tai buvo graži meilės istorija. Jis buvo mano pirmoji meilė. Atrodė, kad tas žmogus yra man skirtas“, – pasakojimą apie savo jaunystės draugą Tomą pradėjo Gabrielė.
Juodu susipažino, kai Gabrielė dar mokėsi mokykloje, o Tomas jau buvo ją baigęs. Pasak Gabrielės, jos tėvai priešinosi tai draugystei, nepatiko, kad Tomas už ją buvo keletą metų vyresnis, iš kito miesto.
„Po vidurinės įstojau studijuoti, tačiau mano mama vis tiek priešinosi šiai draugystei, tad ji buvo tokia tarsi per atstumą, susitikdavome savaitgaliais“, – pasakojo pašnekovė.
Gabrielei buvo 18-a, kai sužinojo, kad laukiasi. Su Tomu juodu buvo išdraugavę apie pusantrų metų. Moteris sako, kad žinią priėmė su džiaugsmu.
„Aš pati labai norėjau vaikų. Dabar suprantu, kad tai juokinga, tik baigus vidurinę, neturint išsilavinimo, nuolatinio darbo, bet tada atrodė, kad link to mes ir einame. Man asmeniškai tas nėštumas nebuvo netikėtas. Tik vėliau supratau, kad Tomas viską matė, matyt, kitaip“, – prisimena Gabrielė.
Šią žinią išgirdęs Tomas, pasak pašnekovės, neišsigando.
„Pasakėme tėvams, tada visi lyg jau ir suprato, kur tai veda, net prasidėjo spaudimas, kad reikia greičiau tuoktis, kurti šeimą. Leido ir kartu apsigyventi. Bet tada aš pradėjau jausti, kad mūsų santykiai ėmė šalti: jaučiau iš jo šaltumą, buvo padažnėję pykčiai. Jau atrodė, kad ir pačiai nebesinori to gyvenimo kartu, bet buvau išstumta – mama sakė: dabar eik ir gyvenk, nes taip norėjai“, – pasakojimą tęsė Gabrielė.
Pora išsinuomojo butą ir apsigyveno kartu. Planavo vestuves.
Kaltino, kad vaikas gims nesveikas
„Sunku pasakyti, kodėl viskas įvyko taip, kaip įvyko, bet dabar manau, kad tiesiog taip turėjo būti. Buvau peršalusi, lankiausi pas gydytoją, bet pakliuvau pas tokią mažiau jautrią, mažiau empatišką moterį, kuri mane labai prigąsdino. Tada karščiavau, išgėriau aspirino, dar buvo ankstyva nėštumo stadija. Gydytoja atskaitė moralą, kaip čia geriu vaistus nepasitarusi, mano vaikas gali gimti nesveikas“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Darykis abortą, aš nieko su tavimi nebenoriu.
Į tai Gabrielė sakė sureagavusi labai jautriai, grįžusi viską papasakojo Tomui.
„Nežinau, ar tai buvo priežastis, bet paskui pradėjau iš jo girdėti, kad esu kalta, jog geriu vaistus, kad jis nenori turėti išsigimusių vaikų. Mačiau, kad jam tai buvo kaip pretekstas nutraukti mūsų santykius. Ir galiausiai iš jo sulaukiau: darykis abortą, aš nieko su tavimi nebenoriu. Jis paliko mane likus savaitei iki suplanuotų vestuvių“, – sakė Gabrielė.
Jautė spaudimą iš mamos darytis abortą
Kai liko viena, Gabrielę darytis abortą ėmė spausti mama: „Gyvenau pas tėvus, buvau visiškai morališkai palūžusi, neturėjau jokio palaikymo, tik tą spaudimą iš mamos, kad šią problemą reikia išspręsti.“
Drauge su mama apsilankiusios pas ginekologę juodvi išgirdo, kad abortui jau kiek per vėlu. „Tada gydytoja mano mamai sako: ateikite, aš jums parodysiu, kaip plaka kūdikio širdelė. Matyt, pamačius tą vaizdą mano mamai viduje kažkas sukirbėjo. Spaudimas dingo“, – pasakojo Gabrielė.
Mergaitė gimė sveika. Tomas Gabrielės gyvenime daugiau nebeapsireiškė.
„Jis dukros nematė, net nepaskambino pasiteirauti, kas gimė. Kai laukiausi, buvome nuėję pas notarą, jis tada patvirtino, kad kūdikis yra jo, neatsisakys tėvystės. Bet kadangi pats neapsireiškė, o aš nebenorėjau turėti su juo reikalų, tad pati jo irgi neieškojau. Taigi jis mūsų gyvenime, labai gaila, bet daugiau nebedalyvavo“, – sakė pašnekovė.
Gabrielė studijavo, pradėjo dirbti, o dukrą užauginti padėjo mama: „Mamos pagalba buvo fantastiška, esu be galo jai dėkinga.“
Dabartinį vyrą sutiko, kai dukrai buvo vos metai
Dabar Gabrielė gyvena gyvenimą, apie kurį svajojo dar paauglystėje. Turi didelę, gražią šeimą: mylintį ir mylimą vyrą, jau suaugusią dukrą ir dar keturis vaikus, mažiausiems – dvynukams – ketveri.
Beje, su savo dabartiniu vyru Gabrielė susipažino, kai dukrytei buvo vos metai. Nuo tada juodu yra kartu. Susituokė, jis Gabrielės dukrą įsivaikino ir augina kaip savą.
„Dabar, kai žiūriu atgal (į santykius su Tomu – aut.), džiaugiuosi, kad viskas įvyko taip, nes žinau, kad iš to nieko ir nebūtų išėję. Tai buvo mano paaugliškos, truputį nerealios svajonės. Viskas įvyko, kas turėjo įvykti. Rezultatas – turiu fantastišką dukrą, kuriai jau – 22-eji“, – sakė pašnekovė.
Gabrielė teigia nebejaučianti pykčio savo dukters tėvui, o savo dukrai visai neseniai papasakojo visą istoriją.
„Ilgai negalėjau su ja apie tai šnekėti. Ji manęs niekada ir neklausė, tad nieko ir nebuvau sakiusi. Tik šią vasarą išdrįsau. Matyt, pačiai ta tema buvo skausminga. Labai norėčiau, kad dukra nelaikytų pykčio ant jo, kad priimtų viską taip, kaip yra. Galbūt net kada susitiks, norės pažinti“, – svarstė moteris.
Moterims pataria ieškoti, su kuo pasikalbėti
Paklausta, kokį patarimą turėtų moterims, kurios susiduria su tokia dilema, Gabrielė sakė, kad vienareikšmiai eiti ieškoti pagalbos.
Tos problemos visada atrodo didesnės, kai laikaisi jas sau, o pasidalinus su kitu – ima mažėti.
„Ieškoti, kalbėti, neužsidaryti, nekentėti vienoms. Kreiptis ar į Krizinio nėštumo centrą, ar į savo kokius dvasinius mokytojus. Pati bendradarbiauju su Krizinio nėštumo centru ir manau, kad yra labai reikalinga tai, ką jie daro, kokią paramą teikia moterims. Aš to nebuvau gavusi, jaučiausi visiškai viena. Tikrai tuo etapu buvo visokių minčių, ir juodžiausių, neįsivaizdavau, kur ir į ką galėčiau kreiptis, kas man galėtų padėtis. Buvo sunkus metas.
Tos problemos visada atrodo didesnės, kai laikaisi jas sau, o pasidalinus su kitu – ima mažėti. Apskritai vien tai, kad tave kažkas paima už rankos, jau palengvina buvimą. Tad tikrai skatinu ieškoti žmonių, su kuriais galėtumėte pasikalbėti. Nes tikrai yra tų, kurie atsilieps ir padės, jei tik jiems leisite“, – patarė Gabrielė.
VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ teikia pagalbą išgyvenančioms neplanuotą, krizinį nėštumą, kūdikio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar aborto.
Taip pat organizuoja savipagalbos grupes krizinio nėštumo metu bei netekus naujagimio.
Pagalbos galite kreiptis: tel. 8 603 57 912,
pagalba@neplanuotasnestumas.lt
www.neplanuotasnestumas.lt