Taip, anot jo, nutinka vienam iš dviejų nustojus vertinti tarpusavio santykius kaip dovaną.
„Įsimylėję ir vertindami šalia esantį, esame linkę jam daug ką atleisti ir toleruoti: sukąsiu dantis ir pakentėsiu, ne vietoje paliktos kojinės yra niekis, palyginus su tuo, kad jį turiu. Taip kartais save guodžia netvarkingojo mylimoji. Tačiau išsisklaidžius įsimylėjimo kerams, ir ji ima kliūti už erzinančių įpročių poroje.“
O.Lapino klausiame, kodėl ilgainiui taip nutinka?