Į šiuos ir daugiau klausimų portale „Psychology Today“ atsako bei naudingus patarimus dalija psichologė Deborah L. Davis. Pateikiame jos įžvalgas.
Įsimylėję dažniausiai pradedame idealizuoti savo partnerį, taigi iš pradžių jokie jo ar jos veiksmai susierzinimo mums nekelia – tai laikotarpis, kuomet tiesiog mėgaujamės vienas kito buvimu ir geriausiomis savybėmis. Vis tik santykiams žengiant į priekį ir pradėjus gludintis aštrius kampus, vienas su kitu apsiprantame ir būname įtraukti į kasdienius rūpesčius.
Šis perėjimas mums yra naudingas dėl to, kad į santykius pagaliau pradedame žvelgti realiai, o ne per idealizavimus. Vis tik šiame laikotarpyje jau ir pamatome, kad tam tikros partnerio savybės, kurios anksčiau atrodė intriguojančios ir įdomios, nes buvo iki galo nepažintos, dabar tapo mažų mažiausiai keliančiomis didžiulį susierzinimą.
O pavyzdžių čia gali būti daugybė: partnerio tingulys, netvarkingumas, nepagrįsti standartai, iracionalus mąstymas, stiliaus trūkumas ar galiausiai – prasti komunikacijos įgūdžiai. Ir svarbu į šiuos susierzinimus mokėti tinkamai reaguoti, mat kitaip susikaupus vis daugiau nuoskaudų, kiekvienas erzinantis įprotis tik dar labiau įaudrins jau ir taip neramią jūrą.
Štai penki patarimai, kurie padės išmokti susitvardyti ir pažvelgti į savo partnerį iš švelnesnės perspektyvos.
1. Supraskite, kad susierzinimas nuodija jūsų ir partnerio santykius
Kai jaučiate susierzinimą, net jei ir pasilaikote jį sau, savo viduje teisiate kitą žmogų. Kitaip tariant, jaučiatės esantys už jį ar ją geresni. Tačiau tai trunka tik akimirką, po kurios veikiausiai jaučiatės išsekę ir atitolę nuo mylimo partnerio.
Kai noras teisti tampa įpročiu, jis atvesti gali iki paniekos – o tai jau tiesiausias kelias į išsiskyrimą. Kad išvengtumėte šių spąstų, pasistenkite kaskart save pristabdyti ir susilaikyti nuo noro teisti savo partnerį – kitaip tik apnuodysite savo santykius.
Verčiau jau pasakykite sau štai ką: „Taip jau elgiasi mano partneris ir aš neturėčiau tuo stebėtis ar abejoti“, „Mano partneris tiesiog dabar susikoncentravęs į kitas problemas, bet mes abu stengiamės kiek tik galime“, „Gyvenu ir leidžiu gyventi jam/jai“.
2. Prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus ir jausmus
Jūsų jausmai nėra kito žmogaus kaltė. Ji ar jis jus nuolat erzina? Tai asmeninė jūsų nuomonė ir subjektyvus požiūris, o ne nepaneigiama realybė. Tas, kas jums kelia susierzinimą, kitam žmogui gali atrodyti nereikšminga ar netgi patikti, kelti susižavėjimą.
Taigi supraskite savo jausmus, prisiimkite už juos atsakomybę ir supraskite, kad kartais šie jausmai tėra mūsų jautrumo atspindžiai. Kitais žodžiais tariant – jūs nesate savo partnerio keistenybių auka, jūs esate savo jautrumo auka.
3. Tobulinkite ne savo partnerį, o save
Išties norisi padaryti taip, kad partneris mažiau erzintų, o kad taip būtų dažnas iš mūsų stengiamės tą savo partnerį pakeisti. Nešvaistykite tam laiko, nes norimų rezultatų vis tiek nesulauksite. Verčiau jau pagalvokite, kaip jūs jaustumėtės, jei partneris nuolat jums kartotų, kad privalote tapti geresnė/geresnis?
Tikriausiai nelabai maloniai, o gal netgi – ir gėdingai. Tad venkite tokio požiūrio ir verčiau jau savo dėmesį nukreipkite į save. Pradėkite tobulėti ir pastebėsite, kaip keičiasi visi aplinkiniai šalia.
4. Supraskite, kad išreikšdami savo susierzinimą, jūs erzinate
„Ar tau visada vakarėliuose reikia taip garsiai kalbėti?“, „Kodėl gi negali kramtyti maisto sučiaupęs (-usi) burną?“, „Tu visiškai nemoki tvarkytis su pinigais“, „Negaliu pakęsti tavo užsispyrimo!“, „Tu niekada manęs nesupranti!“ – na ir kas gi nesuerzintų nuolat girdėdamas vien tik priekaištus? Taip skelbiate karą savo santykiams.
5. Atminkite: esate sąjungininkai, ne priešai
Kad ir kaip stipriai jaučiatės susierzinę, visų pirma pagalvokite: argi jūsų sąjunga nėra aukščiau viso to? Juk jūs esate vienoje komandoje ir stengiatės tik dėl jūsų abiejų, taip? Nepamirškite šio savo tikslo ir nuolat sau jį kartokite – jūs esate sąjungininkai, o ne priešai.
