Personalo atrankos specialistas Andrius Francas akcentuoja, kad darbo interviu yra pokalbis, po kurio abi pusės turėtų jaustis gerai, nepriklausomai, koks to pokalbio rezultatas.
Karjeros planavimo konsultantė Eglė Klepackienė teigia, jog siekiant karjeros tikslų, labai svarbu gebėti atskleisti savo gebėjimus. „Komunikabilumas ypač svarbus karjeros pradžioje, kai kandidatas neturi tiek daug pasiekimų, kurie „kalbėtų“ už jį“, – teigia ji.
Anot A.Franco ir E.Klepackienės, pamatuotas atvirumas, diskretiškumas ir aktyvus dalyvavimas yra esminiai sėkmingo darbo pokalbio komponentai.
Pamatuotas atvirumas, diskretiškumas ir aktyvus dalyvavimas yra esminiai sėkmingo darbo pokalbio komponentai.
Pateikti patarimai padės pažvelgti į darbo pokalbį iš šalies.
Keiskite pokalbio scenarijų
Didžiausia klaida darbo pokalbio metu – nepalikti pašnekovams visiškai jokio įspūdžio. Rizikuojame šią klaidą padaryti tada, kai į visus klausimus atsakinėjame tarsi pagal scenarijų.
Liz Ryan, knygos „Atrask save iš naujo“ autorė teigia, jog atsakinėjant į interviu klausimus būtina pakreipti juos taip, kad galėtumėte parodyti savo patirtį, susietą su lūkesčiais. Pavyzdžiui, jeigu dirbote privačių klientų aptarnavimo srityje, o kandidatuojate į poziciją, kurioje daugiau reikės bendrauti su įmonėmis, turėtumėte pagalvoti, kaip jūsų patirtis atrodys naujame kontekste.
Žmonėms, kuriems bendravimas sukelia sunkumų, E.Klepackienė pataria lavinti bendravimo įgūdžius: sukurti sau atitinkamas situacijas, kuriose reikėtų bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, aktyviai dalyvauti įvairiuose renginiuose. „Kaip žmogus jaučiasi po darbo pokalbio labai priklauso nuo to, kas jį ar ją kalbina. Darbo pokalbis gali būti malonus ir nesukeliantis streso, net ir tokiu atveju, jei kandidatas netinkamas“, – teigia A.Francas.
Nesistenkite savęs „parduoti“
A.Francas skeptiškai žiūri į teiginį, jog interviu metu kandidatas turi „parduoti“ savo kandidatūrą: „Situacijų būna įvairių – kai kuriems žmonėms net ir bendrauti sunku, reikia juos „atverti“, kad suprastum, ar turimos kompetencijos atitinka poreikius, apie „savęs pardavimą“ nėra nė ką kalbėti. Kita vertus, kai kurių žmonių darbo patirtis lemia, kad jie yra taip įpratę pardavinėti, jog į jų atsakymus reikia visada žiūrėti šiek tiek atsargiau“, – teigia jis.
E.Klepackienė primena, jog darbo pokalbio metu kreipiamas dėmesys ne tik į specialybinius, konkrečiai pozicijai reikalingus, bet ir į bendruosius įgūdžius. „Sėkmei didelę svarbą turi bendrieji įgūdžiai ir kompetencijos, motyvacija dirbti konkrečioje įmonėje bei pozicijoje“, – pabrėžia karjeros konsultantė.
Būkite atviri
Paprašyti įvardyti savo silpnybes daugelis neretai tikisi išsisuksiantys kalbėdami apie „perdėtą perfekcionizmą“ ar „nepakantumą klaidoms“. Karjeros ekspertai pataria ne išsisukinėti, o ieškoti nuoširdžių ir sąžiningų atsakymų. „Darbo pokalbio metu gal ir nereikėtų darbdaviui iškloti visų savo nuodėmių, tačiau į klausimus derėtų atsakyti nuoširdžiai ir atvirai. Jeigu iš karto įvardini tai, kas galėtų paaiškėti pokalbiui pasibaigus, tampi informacijos šeimininku. Galbūt teks įvardyti ir savo trūkumą, tačiau tuo pačiu galima nurodyti ir savybes, kurios tą trūkumą kompensuoja“, – pataria A.Francas.
Pasitaiko, jog darbdavys domisi kandidato šeimynine padėtimi ir planais, tikrinasi, keliuose darbo pokalbiuose kandidatas dalyvauja, klausia apie jo ar jos atlyginimo lūkesčius. „Jeigu kalbame apie asmeninius dalykus, tokius, kaip, pavyzdžiui, šeimos planavimas, suprantama, jog žmogus turi teisę tai daryti asmeniškai. Tačiau, egzistuoja ir atsakomybė – nederėtų ieškoti naujo darbo, jei planuoji šeimos pagausėjimą artimiausioje ateityje, nes tai nenaudinga nė vienai iš pusių“, – teigia A.Francas.
A.Francas teigia, jog kandidatas gali pasisakyti, jog dalyvauja keliuose darbo pokalbiuose – tai suteikia galimybę darbdaviui planuoti procesus. Apie atlyginimą niekada nederėtų užvesti kalbos pačiam kandidatui – reikia laukti to pokalbio etapo, kuriame šis klausimas paliečiamas. „Atsakyti į klausimą apie atlyginimą galima įvairiai – pavyzdžiui, nurodant intervalą sumos, už kurią kandidatas tikrai eitų dirbti, iki sumos, kuri jį tenkintų“, – pataria E.Klepackienė.
Būkite diskretiški
Pasak A.Franco, darbo pokalbio metu svarbu ne tik tai, kas kalbama, bet ir kaip. „Darbo pokalbis prasideda vos tik įžengus pro duris – darbdavys gali įvertinti, kaip potencialus kandidatas kalbasi su administratore, kitu personalu. Pokalbio metu galima matyti ir tai, kaip elgiamasi su konsultantu, kokią kalbą renkamasi naudoti. Ypač svarbu neatsiriboti nuo buvusių/esamų darbų ir nejuodinti buvusių/esamų darbdavių. Toks elgesys signalizuoja apie nepagarbą, kurią kandidatas potencialiai gali rodyti ir būsimosios darbovietės ir jos darbuotojų atžvilgiu“, – pabrėžia A.Francas.
Personalo atrankos specialistas rekomenduoja vengti gyrimosi, nepamatuoto savo gerųjų savybių iškėlimo. A.Francas atkreipia dėmesį ir į socialinius tinklus – nors kandidatų asmeninių paskyrų tikrinimas socialiniuose tinkluose laikomas blogo tono ženklu, jos suteikia informacijos apie kandidato asmenybę, todėl neretai yra tikrinamos.
Dalyvaukite čia ir dabar
Nors optimalus interviu imančiųjų skaičius yra 1–2, pasitaiko darbo pokalbių, kuriuose kandidatui tenka kalbėtis su keliais pašnekovais. Neretai tokios situacijos tampa iššūkiu. „Dažnai žmogus nežino, kas yra kas – vardo kortelės, neretai be pareigų, nesuteikia tokios informacijos. Kai pokalbyje dalyvauja keli žmonės, reikia stengtis paskirstyti dėmesį visiems, daugiau dėmesio skiriant tam žmogui, kuris užduoda klausimą“, – pataria A. Francas.
L.Ryan teigia, jog po darbo interviu prisimenami tie kandidatai, su kuriais užmezgamas emocinis ryšys. Kad taip atsitiktų, reikia ne tik stengtis kuo geriau atsakyti į klausimus, bet ir aktyviai klausytis – tai padės ir suformuluoti klausimus pašnekovams, ir suteiks pokalbiui natūralumo. Neturėjimas klausimų potencialiam darbdaviui – viena iš didžiausių darbo pokalbių klaidų.
Neturėjimas klausimų potencialiam darbdaviui – viena iš didžiausių darbo pokalbių klaidų. „Motyvacijos atlikti darbą nebuvimas gali tapti lemtinga darbo pokalbio klaida. Jei kandidatas nežino, kur ir ko atėjo, abejoja savo noru bei gebėjimais dirbti konkrečioje įmonėje ir pozicijoje, sudėtinga patikėti jo tinkamumu“, – pabrėžia E.Klepackienė.
Aktyvumas, emocinis įsitraukimas, mandagus ir etiškas elgesys – tai pagrindinės rekomendacijos, norintiesiems, jog darbo pokalbis būtų sėkmingas. Pasak ekspertų, šios rekomendacijos galioja abiems pusėms: nesvarbu kaip baigsis pokalbių maratonas, svarbu, kad abi pusės turėtų gerus prisiminimus apie procesą.
