1. Neištikimybė gali būti tik tuomet, kai yra problemų santykiuose.
Santykių ekspertų teigimu, neištikimybė – neišvengiama situacija, su kuria gali tekti susidurti beveik kiekvienai šeimai. Jeigu kyla problemų santykiuose, neištikimybės rizika išauga, tačiau partnerio už šeimos ribų ieškoma dėl įvairių priežasčių – pradedant nuo poreikio turėti žmogų, su kuriuo būtų galima kurti tenkinančius santykius, baigiant santuokos išsaugojimu, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų.
Pasak specialistų, santykiai, kai vyras ar žmona turi meilužį, iš tiesų kartais padeda išsaugoti santuoką, kadangi meilužiai patenkina tuos partnerio poreikius, kurie lieka neišgirsti ir nepatenkinti šeimoje.
2. Vyrų neištikimybė užkoduota genuose.
Taip, vyrai labiau linkę į poligamiją nei moterys, sekso poreikis fiziologiškai jiems išreikštas labiau nei moterims, kurioms labai svarbios emocijos ir jausmai. Tačiau vyrams taip pat labai svarbios moralinės normos. Yra vyrų, kurie ištikimybės nelaiko yda ir laiko ją norma. Ir yra vyrų, ypač jeigu vaikystėje šeimą paliko jų tėvas, kurie niekada nepasiduos impulsui nuklysti į kairę, nes šeima jiems didesnė vertybė. Taigi vienos taisyklės nėra.
3. Vyrai ir moterys neištikimi dėl skirtingų priežasčių.
Neištikimybė visada turi du komponentus – fiziologinį ir psichoemocinį. Antrasis šiek tiek svarbesnis yra moterims. Kad pasiryžtų seksualiniam kontaktui, joms būtina jausti harmoningą ir komfortišką emocinį ryšį su tuo vyru. Seksas dėl sekso moterų nežavi. Tačiau vyrams taip pat neužtenka vien tik fiziologinio potraukio, jie taip pat nori turėti psichologinį palaikymą, nori jaustis reikalingi ir geranoriškai priimami.
Tiesa, jeigu pora patiria seksualinių santykių krizę, kai sekse atsiranda rutina ir nuobodulys, vyrai dažniau nei moterys gali ieškoti naujo partnerio, kuris jiems suteiktų naujų pojūčių ir jausmų. Tokia situacija gali baigtis arba skyrybomis, arba kokybiškai nauju etapu poros gyvenime.
4. Dėl neištikimybės kaltas ne partneris, o jį suviliojęs meilužis arba meilužė.
Deja, joks žmogus negali būti suviliotas, jeigu jis pats to nenorės. O jeigu jis kuria santykius šalia šeimos, vadinasi, turi nerealizuotą poreikį, kurį tuose santykiuose patenkina. Tiesa, pats žmogus gali to savo poreikio net nesuvokti.
5. Jeigu seksas poroje reguliarus ir kokybiškas, neištikimybei vietos nėra.
Šioje situacijoje pora iš tiesų yra stabilesnė ir neištikimybės rizika mažesnė, tačiau pasikliauti tik seksualiniu aspektu nevertėtų. Labiausiai neištikimybės riziką mažina stiprus emocinis ryšys tarp partnerių. Jeigu poroje jo nėra, dažnai ieškoma draugiško bendravimo ir emocinio palaikymo už šeimos ribų.
6. Neištikimybę visada galima atleisti arba, atvirkščiai, neįmanoma atleisti.
Tai priklauso nuo to, kokį svorį jums turi neištikimybė ir kaip skaudžiai į ją reaguojate. Pasak santykių ekspertų, neištikimybė – viso labo tik situacija, su kuria galima dirbti. Tai nebūtinai santykių pabaiga. Dažnai sprendimas atleisti ar neatleisti priklauso nuo žmogaus gyvenimo patirčių. Jeigu yra prikauptų neigiamų emocijų, susijusių su kitomis situacijomis, reakcija į neištikimybę bus stipresnė ir, natūralu, bus sunku atleisti. Taigi šis sprendimas labai subjektyvus ir individualus.
