Kodėl mūsų kažkada mylimam žmogui jausta aistra, trauka, susižavėjimas bei atvirumas bėgant metams išgaruoja?
„30 metų stebėdama poras, analizuodama jų elgesį bei santykius pastebėjau ganėtinai didelį elgesio modelių kontrastą tarp tų, kurie vienas kitą iš tiesų myli ir tų, kurių santykiai paremti veikiau fantazijų ryšiu (angl. fantasy bond). Fantazijų ryšys – tai vienybės su savo partneriu iliuzija. Kuomet poros susikuria tokį ryšį, vietoj tikrojo artimumo vienas kitam, jie gyvena vienybės fantazijoje. Jie savo santykių formą iškelia aukščiau jų esmės ir dėl to galiausiai pasuka skirtingais keliais.
Fantazijų ryšio laipsnis gali nuolat augti, jis nestovi vietoje. Pradžioje tokie partneriai dažniausiai moka vienas kitam atsiverti ir atrasti bendrų savybių, tada ateina momentas, kuomet vienas iš jų ar abu pradeda bijoti tai daryti ir bandydami save apsaugoti ar paslėpti savo pažeidžiamumą, jie užsiveria ir nustoja demonstruoti tikrąją meilę, ją jie pakeičia meilės fantazija. Tam toliau vystantis meilė galiausiai visai išgaruoja“, – portale „Psychology Today“ dėsto didelę patirtį turinti psichologijos daktarė bei garsių knygų autorė Lisa Firestone.
Gera naujiena, anot jos, yra ta, kad jei mes atkreipsime dėmesį į elgesio modelius, kurie gali atvesti prie fantazijų ryšio, galime sustabdyti save ir išmokti kurti gerus bei tvirtus santykius
„Kad tikrai galėtumėte pakeisti savo santykius, vertinga atidžiai paskaityti šiuos mano aprašytus septynis elgesio modelius ir palyginti juos su geresniais/sveikesniais būdais suartėti su savo partneriu. Jūs tikrai galite ir vėl įžiebti meilės kibirkštis“, – tikina psichologė.
Tad kokių gi elgesio modelių derėtų pasisaugoti?
Pikta reakcija į partnerio atsiliepimus vs. atvirumas ir sugebėjimas priimti kito nuomonę
Artimuose santykiuose bendravimas yra pats svarbiausias elementas. Vis tik, kuomet poroje susiformuoja fantazijų ryšys, mes užsiveriame tikrajam dialogui. Vietoje jo demonstruojame savo gynybą, kuri neretai būna tokia šiurkšti, jog užčiaupia ir partnerį. Ir nesvarbu, ar partnerį baudžiame į darbą paleidę savo emocijas, ašaras, griežtus ir pykčio kupinus žodžius, ar gydome jį/ją nekalbadieniais – bet kuriuo iš šių atvejų mes netiesiogiai pasakome nenorintys girdėti to, ką jis/ji nori pasakyti. Taip elgdamiesi galite išprovokuoti emocinį nutolimą.
Kad pakeistumėte šį savo elgesio modelį, derėtų pabandyti savo partnerio žodžiuose atrasti tiesos branduolį ir jį išanalizuoti, o ne atmesti bet kokius partnerio žodžius kaip iš esmės neteisingus.
Jei ji ar jis sako: „Man nepatinka, kuomet tu visą vakarą praleidi prie televizoriaus, tada būni išsiblaškęs (-iusi) ir man atrodo, kad manimi visai nesidomi“, galėtume suprasti ir užjausti savo partnerį, o ne staigiai jam/jai atkirsti: „Nebūk dramatiškas (-a), aš tiesiog pavargau“. Verčiau jau išgirskite savo partnerio žodžius ir ne piktai, o gražiai jam/jai atsakykite: „Atsiprašau, kad priverčiau taip jaustis, iš tiesų esu išsiblaškęs (-iusi), darbe buvo labai sunki diena“.
Kiekvieno iš mūsų tikslas turėtų būti sugebėjimas išgirsti VISKĄ. Tai nereiškia, kad privalome sutikti su kito žmogaus nuomone, tačiau turime ją priimti, o ne visiškai ją atkirsti. Vien tam, kad ateityje partneris nebijotų jos reikšti.
Uždarumas naujoms patirtims vs. atvirumas naujų dalykų išbandymams
Kiekvienuose santykiuose labai svarbu išlaikyti savo individualumą. Nauja pažintis su kitu žmogumi turėtų praplėsti mūsų pasaulio matymą, o ne jį dar labiau susiaurinti.
Kai tik įsimylime, dažniausiai būname atviri įvairioms naujoms patirtims, tačiau jei įklimpstame į fantazijų ryšį, labiau įsisaviname roles ir rutinas, kurios mus apriboja ir užveria naujų patirčių ribas, o ir atsakymai į pasiūlymus tampa automatiški: „Žinai, kažkaip nelabai aš noriu eiti į tą restoraną“, „Šeštadienio vakarais mes visada žiūrime filmą“.
Iš tiesų, kuomet nustojame bandyti naujus dalykus ir ieškoti abu dominančių patirčių, santykiai nepaprastai žalojami, dėl to tarp partnerių gali kilti didelis nepasitenkinimas. Ir nors nė vienam nevertėtų versti savęs ar vienas kito užsiimti tuo, ko tikrai nesinori, visiškai užverti tos asmenybės dalies, kuri nori semtis naujų patirčių, taip pat nederėtų, mat kitaip išsunksime iš savęs ir iš santykių gyvybingumą, spontaniškumą ir energiją.
Visuomet turėtume būti atviri naujoms patirtims ir niekuomet nederėtų atkirsti partnerio noro jas mums siūlyti. Žinoma, tai nereiškia, kad privalote dalytis visomis patirtimis, tikrai ne. Santykiuose svarbu išlaikyti ir savo individualumą.
Apgaulė ir dviveidiškumas vs. sąžiningumas ir vientisumas
Kiekvienas puikiai žinome, kaip iš proto gali išvesti tai, kuomet partnerio žodžiai ir veiksmai nesutampa. Gaila, tačiau apgaulės ir dviveidiškumas santykiuose – labai dažnos blogybės, siunčiančios pačias įvairiausias žinias. Pavyzdžiai:
Sakote „Aš tave myliu“, nors iš tiesų elgiatės taip lyg nenorėtumėte leisti laiko su savo mylimuoju;
Sakote „Noriu būti su tavimi“, bet būdami kartu su mylimuoju nuolat jį/ją kritikuojate;
Sakote „Kiti manęs nedomina“, bet nuolat su visais flirtuojate.
Veiksmai, kurie pagrindžia šiuos žodžius, nėra meilė. Jie reprezentuoja artimumo fantaziją. Atvirumas santykiuose yra gan slidus dalykas – tai nereiškia, kad savo partneriui galite išsakyti bet kokią į galvą šovusią kritišką mintį, visas jas derėtų nuosekliai apgalvoti.
Svarbu atminti, kad jei jau sakome, kad mylime, tai ir mūsų veiksmai turėtų atitikti šiuos žodžius: ar mes rodome savo juntamą meilę, ar mokame kalbėtis, ar nušvintame vos tik jį/ją išvydę? Kuomet mūsų veiksmai atitinka ir mūsų žodžius, tarpusavyje galime susikurti tikrąjį ryšį.
Ribų peržengimas ir nepaisymas vs. vienas kito ribų, prioritetų ir tikslų pagarba
Į fantazijų ryšį įklimpusi pora ganėtinai dažnai peržengia vienas kito ribas ir galiausiai suformuoja sulydytą tapatybę. Save jie mato ne kaip atskirą individą, o kaip vientisą darinį, tad Aš, tampa Mes: „Mes nenorime eiti į vakarėlį“, „Mums nepatinka šis maistas“. Dažnai tokiu atveju partneriai net nesupranta, kur yra jo/jos norai, o kur – partnerio.
Tokiu atveju partneriai patys to nesuprasdami galiausiai pradeda vienas kitą kontroliuoti, elgtis nepagarbiai, o tai ne tik kad žlugdo partnerio jausmus jums, bet ir gerokai mažina jūsų pačių juntamą meilę.
Tarp daugelio porų populiari tendencija savo partnerį laikyti atsakingu už mūsų laimę, o tai veda prie reikalavimų, skundų ir galiausiai iki vieno iš partnerių juntamo bejėgiškumo.
Tam, kad būtume mylintys ir išlaikytume santykiuose patys save, turime ir į partnerį žvelgti kaip į atskirą individualybę, kuri mums rūpi nepriklausomai nuo mūsų pačių norų ir poreikių. Tereikia matyti vienas kitą ir gerbti vienas kito tikslus bei sugebėjimus. Suteikdami partneriui laisvę ir pagarbą, tik dar labiau jį/ją prie savęs priartinsite.
Šilumos, seksualumo trūkumas ir rutina vs. juntama aistra ir asmeninis seksualumas
Į fantazijų ryšį įklimpusi pora dažnai negeba reikšti savo jausmų, dėl to jų ir seksualiniai santykiai galiausiai tampa rutiniški ar nuobodūs, kai kurios poros savo seksualinį gyvenimą netgi apibūdina kaip itin mechanišką.
Nederėtų sau leisti mintyse piešti neigiamos savo partnerio karikatūros, nes ji galiausiai virstų kritikos lavina.
Dažnai už tai atsakingos išorinės aplinkybės, kurios ir sumenkina partnerių juntamą fizinę trauką, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet seksualinis poros gyvenimas nukenčia ir dėl vieno iš partnerių savikritikos, kuri trukdo justi savo seksualumą, todėl labai svarbu perfiltruoti savo mintis. Jei išmoksite ne tik gauti, bet ir duoti, sukursite kontaktą, kuris įžiebs intymius jausmus.
Vienas kito nesupratimas vs. supratimas
Įklimpę į fantazijų ryšį savo partnerį matome ne tokį, koks jis ar ji yra iš tiesų, o tokį, kokį norime patys matyti – galbūt per daug jį idealizuojame arba kaip tik – apie jį/ją projektuojame vien negatyvias mintis. Galbūt savo partnerį matome kur kas kritiškesnį, šaltesnį ar abejingesnį nei jis iš tiesų yra, nes vaikystėje augome su žmonėmis, kurie turėjo tokias savybes.
Būtų idealu, jei išeitų į savo partnerį žvelgti realistiškai – matyti jo/jos privalumus ir trūkumus ir priimti jį/ją tokį, koks yra. Nederėtų sau leisti mintyse piešti neigiamos savo partnerio karikatūros, nes ji galiausiai virstų kritikos lavina.
Manipuliacijos ir dominavimas vs. kontrolės nebuvimas ir nemanipuliatyvus elgesys
Dėl žmonių natūralaus noro apsaugoti save, daugelis porų gan lengvai įbrenda į manipuliacijų spąstus ir žaidimus. Manipuliacijų manevrai padeda gauti tai, ko norite, jie padeda kontroliuoti, bet kartu toks elgesys žlugdo jūsų santykius. Kontrolė nėra gerai nei kalbant apie finansinį, nei apie seksualinį jūsų poros gyvenimą, nes visų pirma tai trukdo kiekvienam iš jūsų rodyti savo individualumą.
Kad santykiuose vyrautų lygybė, svarbu išmokti aiškiai dėstyti savo norus ir poreikius – tai suteiks partneriui galimybę juos suprasti ir tinkamai į juos atsakyti. Daugelis mūsų daro klaidą tikėdamiesi, kad partneris perskaitys mūsų mintis ir „žinos“, ko mums reikia, tai – tiesus kelias į nusivylimą. Savo norus reikia išsakyti, tačiau nereikėtų bandyti to daryti kontroliuojamu tonu.