Jei nors vienas iš žemiau išvardytų požymių skamba pažįstamai, turėtumėte daugiau laiko skirti savo partneriui, ir tai turi tapti jūsų prioritetu.
1. Sąmoningai vengiate ką nors planuoti su savo antrąja puse.
Kai planuojate praleisti laiką su savo antrąja puse, tie planai visada yra skuboti (pavyzdžiui, pasimatymas savaitės eigoje)? Ar abu vengiate planuoti veiklą vėlesniam laikotarpiui? Jei taip, gali būti, kad per mažai laiko praleidžiate kartu ir nesijaučiate patogiai sudarydami planus vėlesniam laikui.
Jei net nenutuokiate, kokį stresą jūsų partneris patiria kiekvieną dieną, tai gali sukelti problemų jūsų porai.
2. Neįsivaizduojate, kaip atrodo jūsų partnerio kasdienė veikla.
Žinoma, partneris neprivalo pasakoti apie kiekvieną darbe įvykusį ginčą ar smulkmeną. Tačiau, jei net nenutuokiate, kaip atrodo jūsų partnerio kasdienis grafikas ir kokį stresą jis patiria kiekvieną dieną, tai gali sukelti problemų jūsų porai.
3. Kai partneris pasako, kad patiria stresą ar yra sunerimęs, nusiminęs, jums tai tikra staigmena.
Problemos, iškylančios, kai nežinote, kaip atrodo jūsų partnerio diena, pavyzdys: jūsų antroji pusė pasidalija su jumis tuo, kas jai sukelia stresą ar neduoda ramybės, o jūs nustembate, išgirdę šią informaciją. Jei bendraujate reguliariai, turėtumėte žinoti, kas jūsų partnerio gyvenime sukelia trintį, dar prieš tai, kai jis jums apie tai pasakys.
4. Sužinojus svarbią naujieną (gerą ar blogą), pirmiausia pasidalijate ne su partneriu.
Tam tikromis aplinkybėmis natūralu, kad pirmiausia naujienomis norite pasidalyti su mama ar geriausiu(-ia) draugu(-e). Tačiau, jei reguliariai naujienomis pirmiausia dalijatės su kitais, o ne su partneriu, tai gali reikšti, kad tam žmogui nesijaučiate toks artimas, kaip norėtųsi.
5. Jums sunku sugalvoti, ką veikti kartu.
Partnerių pomėgiai neprivalo būti identiški. Labai sveika turėti asmeninį pomėgį ar siekį. Tačiau, jei jums nuolat sunku sugalvoti veiklą, kuria norėtumėte pasidalyti su savo partneriu (ir atvirkščiai), dėl to, bent iš dalies, gali būti kalta bendravimo, kartu praleisto laiko ir informacijos apie jūsų partnerio mėgstamas veiklas stoka.
Kartais, kai partneris jaučia dėmesio stoką, gali pradėti forsuoti artumą.
6. Tarp jūsų atsirado vis didėjantis fizinis ir emocinis atstumas.
Ar santykių pradžioje matydavotės dažniau nei dabar? Nors sumažėjęs suplanuotų pasimatymų skaičius yra natūralus ilgalaikių santykių rezultatas, mažiau laiko praleisdami kartu galite sukelti vis didėjantį emocinį atstumą, kuris galiausiai nutrauks jūsų ryšį.
7. Kita monetos pusė: partneris gali tapti per daug „prilipęs“.
Kartais, kai partneris jaučia dėmesio stoką, gali pradėti forsuoti artumą. Tad, jei pastebite, kad partneris prie jūsų „prilipo“ labiau ar dažniau pasirodo jūsų darbovietėje ar prie jūsų namų, greičiausiai taip kovoja su nutolimu.
8. Kiti įsipareigojimai automatiškai tampa svarbesni už planus su partneriu.
Žinoma, jūsų partneris negali visada būti pats svarbiausias. Tačiau, jei kitiems įsipareigojimams ir atsakomybėms visada teikiate pirmenybę, jūsų partneris gali (pagrįstai) manyti, kad jūsų energija ir laikas yra padalyti nesąžiningai.
9. Kai būnate atskirai, nepasiilgstate savo partnerio.
Jei reguliariai neleidžiate laiko su partneriu, po truputį priprasite prie tokios dinamikos ir galiausiai nebepasiilgsite jo, kai jo nebus šalia. Ir nors tai gali būti didesnės santykių problemos požymis, tai taip pat gali būti įsisenėjusio įpročio padarinys, kurį gali pagerinti pastangos savo dienotvarkėje rasti laiko savo antrajai pusei.
