A.Kaluginas mano, jog į pokyčius galima žvelgti kaip į savotišką šokį, šokį su gyvenimu. Anot jo, kaita yra neišvengiama: kartais keičiasi mūsų gyvenimai, kartais – mes patys.
„Pagalvokite, kas iš jūsų per pastaruosius dvejus metus nieko nekeitė? Šukuosenos, gyvenamosios vietos, mitybos ar dar kokių įpročių. Tokių žmonių sunkiai rastume, nes mes visi vienaip ar kitaip keičiamės. Esmė ta, kad keisdamiesi dėl mados ar šiaip smalsumo dažnai liekame nusivylę.
Kai pokyčiai būna varginantys, reikalaujantys labai daug pastangų, mes dažnai jų „neatlaikome“. Kai pokytis tampa streso šaltiniu, galiausiai mes išsenkame ir į jį numojame ranka, pasakome, kad mums to nebereikia“, – komentavo psichologas.
Keisdami savo kasdienybės rutiną, nepastebimai keičiamės ir patys.
Kas yra pokyčių dao?
A.Kalugino manymu, pokyčiai gali būti įgyvendinami daug lengviau, paprasčiau: „Pagal pokyčių dao sistemą, pokyčiai gali būti komfortiški, patogūs. Tai nereiškia, kad be pastangų, tiesiog išvengiant papildomo streso ir nerimo.“
Psichologas sakė, kad pokyčių sistemų yra daug. Pavyzdžiui, vienos iš jų yra išėjimas iš komforto zonos, tikslų susidėliojimas ir siekimas, vizualizavimas.
Tuo tarpu pokyčių dao sistema, anot specialisto, išskirtinė tuo, kad mažina diskomfortą ir didina komfortą. Pats „dao“ terminas, atėjęs iš Rytų filosofijos, nurodo kelią, sinchroniškumą, srautą; tai, kad viskas yra susiję su viskuo.
Pagal pokyčių dao sistemą, pokyčiai vyksta savaime, keičiant minčių, nuotaikų, elgesio trajektorijas.
„Pavyzdžiui, turiu bilietą į spektaklį vakare. Eidamas į spektaklį, pusiaukelėje sustoju ir suprantu, kad nenoriu į spektaklį, – apsisuku ir einu atgal. Tai reiškia, kad pasikeitė mano trajektorija; pasikeitė mano mintys, nuotaika, ir tai konvertavosi į elgesį. Tai yra pokyčių dao“, – pateikė pavyzdį A.Kaluginas.
Pagal pokyčių dao sistemą, pokyčiai vyksta savaime, keičiant minčių, nuotaikų, elgesio trajektorijas.
Kai pokyčiai prasideda nuo puodelio kavos
Psichologas prisiminė ir savo kliento, trisdešimt trejų metų vyro, istoriją. Jis kartą atėjo į konsultaciją sakydamas, kad viskas jo gyvenime yra blogai: darbas nebetenkina, pats jaučiasi išsisėmęs, savęs nerealizuoja, o jo žmona jį laiko visišku ištižėliu, dėl ko susikrovė daiktus ir išvyko gyventi pas savo mamą.
„Paklausiau jo, ko jis nori. Jis atsakė, kad nori keisti darbą ir susigrąžinti žmoną. Paklausus, kodėl to nedaro, jis atsakė, kad negali išeiti darbo, nes kito neturi, o žmona galbūt ir grįžtų, jei jis kažką „vyriško“ padarytų, dėl ko ji galėtų jį palaikyti.
Pradėjome nagrinėti jo dienos rutiną ir pamatėme, kad jo kasdienybėje yra toks vienas pasikartojantis, autopilotinis veiksmas: puodelis kavos ryte, prieš išeinant iš namų į darbą. Pasiūliau jam atsisakyti to rytinio puodelio kavos, jo niekuo nekeičiant. Nesu prieš kavą, tiesiog pasiūliau atsisakyti įprasto ritualo.
Po savaitės jis atėjo į konsultaciją ir pasakė, kad yra viena problema – jis neturi ką veikti per tas laisvas 10–15 minučių, kada prieš tai gerdavo kavą.
Dar kitą savaitę jis atėjo visas patenkintas, švytintis ir pasidžiaugė, kad į namus sugrįžo jo žmona. Paklausiau, kas tokio nutiko. Paaiškėjo, kad per tą laisvą laiką jis vis bandydavo save užimti, tačiau nieko nenuveikdavo, tik sėdėdavo ir galvodavo, ką daryti. Vieną dieną jis jau buvo pasirengęs eiti į darbą, bet pagalvojo, kad neis.
Jis paskambino savo vadovui ir pasakė, kad neis į darbą ne dėl to, kad serga, o dėl to, kad nenori. Maždaug po pietų jam paskambino iš personalo skyriaus ir pranešė, kad jis yra atleidžiamas už drausmės pažeidimą. Kai jis tai pranešė savo žmonai, ji pasakė, jog pagaliau jis pasielgė „vyriškai“.
Jis paskambino savo vadovui ir pasakė, kad neis į darbą ne dėl to, kad serga, o dėl to, kad nenori.
Dar po dviejų savaičių jis atėjo ir pasakė, kad naršydamas darbo skelbimus prisiminė, kad prieš pusmetį kursiokų susitikime jam pasiūlė įsitraukti į įdomų projektą, kuris tuo metu jam buvo neaktualus. Tai prisiminęs, jis paskambino savo buvusiam kursiokui ir taip gavo naują darbą.
Tai vyko prieš penkerius metus. Sužinojau, jog prieš trejus metus jis tapo įmonės Rytų Europos departamento vadovu ir džiaugiasi pagausėjusia šeima.
O viskas prasidėjo nuo vieno puodelio kavos. Tai ir yra pokyčių dao – šokis su gyvenimu“, – kalbėjo psichologas.
Pokyčių dao veikia, kada nori, o ne reikia, keistis
Pasak A.Kalugino, pokyčiai yra tiesiogiai susiję su rutina. Viena vertus, rutina yra didžiausias pokyčių priešas, kita vertus – pokyčiai yra didžiausias ir galingiausias rutinos priešas.
Kaip suprasti, kad reikia keistis? Psichologo manymu, vienas iš svarbiausių požymių – pradedi sau nebepatikti, ir tai tęsiasi daugiau kaip keturias savaites.
„Apskritai, pokyčių priežastys yra dvi: reikia arba noriu. Pavyzdžiui, tau patinka tavo figūra, tačiau gydytojas pasako, kad jei nenumesi 15 kilogramų, tau bus „galas“. Kitaip tariant, keistis nenori, bet reikia. Tada taikomos įvairios technikos, į kurias įeina tikslų siekimas, problemų sprendimas ir visa kita.
Tuo tarpu pokyčių dao taikomas ne tada, kada reikia, o kada nori keistis; kada jautiesi nepatogiai, diskomfortiškai, nemaloniai savo rutinoje“, – komentavo psichologas.
Rutinos keitimo būdai
Dažnai sakoma, jog norint keisti pasaulį, reikia keisti save arba savo požiūrį. Tačiau, anot A.Kalugino, keisti požiūrį ar transformuoti save iš vidaus yra labai sudėtinga, tad pokyčius pirmiausia reikėtų pradėti būtent nuo savo pasaulio, savo gyvenimo keitimo.
„Pagal pokyčių dao sistemą, mūsų pasaulį, gyvenimą sudaro rutina. Ją galima keisti dviem būdais: arba kažką įtraukti į rutiną, arba kažką iš jos išimti. Mano klientas, apie kurį kalbėjau, išėmė puodelį kavos.
Jeigu jūsų kasdienės rutinos ratas yra namai–darbas–namai, pabandykite į jį įsprausti, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą parke.
Taip pat rutina gali būti keičiama trimis kryptimis: laike, erdvėje, logikoje. Pavyzdžiui, pabandykite įprastą, automatinį veiksmą sutrumpinti arba prailginti keliomis minutėmis (laiko kryptis); pakeiskite erdves, kuriose lankotės, arba pabandykite persėsti į kitą vietą darbe (erdvės kryptis); priimkite sprendimą ar pasirinkite kokį nors dalyką pagal jums nebūdingą mąstymą, požiūrį (logikos kryptis)“, – patarė psichologas.
Kitaip tariant, net ir paprasti, daug pastangų nereikalaujantys žingsniai gali tapti didelių pokyčių akstinu, nes keisdami savo kasdienybės rutiną nepastebimai keičiamės ir patys.
Pokyčiai – ne tik judėjimas į priekį
A.Kaluginas pridūrė, jog, kalbant apie pokyčius, egzistuoja klaidingas stereotipas, kad pokyčiai turi mus „vesti į priekį“.
„Pagal pokyčių dao sistemą, pokytis yra šokis, kuriame nebūtina judėti tik į priekį. Pagal šitą šokį mes galime judėti į šonus, aukštyn, žemyn, atgal, ratu, kvadratu. Mes galime „grįžti“ prie seno pokalbio, susitikti su senais draugais.
Taigi pokyčiai – nebūtinai tik judėjimas į priekį. Kai tą suvokiame, tas pokyčių žaidimas, pokyčių dao, tampa tikrai malonus, komfortiškas ir visa apimantis“, – tikino psichologas.
