Kaip dauguma mamų, Vicky dievina šį prieššventinį laikotarpį, rašo mirror.co.uk. Poros sūnui Dexteriui vos dveji ir galbūt jis dar negali įvertinti šio puikaus kalėdinio jausmo aplink, tačiau Vicky ir jos vyras Chrisas džiaugiasi galimybe pasijusti kaip vaikystėje – greitai Chrisas gali nieko nebeprisiminti.
Užuot galvoję apie tai, kas laukia ateityje, susitelkiame į tai, kad sukurtume magiškus Kalėdų prisiminimus.
Pora vienas kitą pamatė draugų vakarėlyje ir negalėjo vienas nuo kito atitraukti žvilgsnių. „Jis pasakė man, kad tarnavo kariuomenėje, o kadangi mano tėtis taip pat ten tarnavo, mes turėjome apie daug ką pasikalbėti“, – prisimena Vicky. Jie abudu buvo išsiskyrę: Chrisas augino du vaikus – dukrą Natalie (17 m.), sūnų Marcusą (15 m.), o Vicky save vadino vieniša mama – jos dukrai Katy dabar 12 m. „Man jis pasirodė linksmas ir neįtikėtinai romantiškas“, – pasakojo moteris.
Trauka buvo abipusė – pora susisiekė per „Facebook“, kalbėjo telefonu, ir Vicky sužinojo, kad Chrisas ankstyvame amžiuje gali susirgti Alzheimerio liga, kadangi paveldėjo retą geną, dėl kurio ši liga užklumpa labai anksti – jo tėtis mirė sulaukęs vos 42 m., o Chriso vyresnysis brolis Tony dienas dėl pablogėjusios būklės leido slaugos namuose.
Atviras nuo pat pradžių
Chrisas pasakojo, kad kuo ilgiau atsilaikyti prieš ligą gali padėti tinkamos formos palaikymas, todėl jis kopė į kalnus, kad gautų pinigų Alzheimerio ligos tyrimams, taip pat dėl tos pačios priežasties planavo dviračiu važiuoti aplink Šiaurės Ameriką.
„Aš niekada nebuvau sutikusi žmogaus su tokiu optimistišku požiūriu ir drąsinau jį siekti savo tikslų. Tačiau viduje jaučiausi lyg sudraskyta. Tuo pačiu metu norėjau bėgti pas Chrisą ir nuo jo“, – prisimena moteris.
Kai jie susitiko, Vicky suprato, kad jos laukia nelengva ateitis, tačiau ji žinojo, kad negali paleisti savo sielos draugo. Vėliau viskas klostėsi žaibišku greičiu – Chrisas persikėlė pas Vicky ir jos dukrą Katy, tačiau jų laukė nemaloni staigmena. Chrisas ne vienerius metus tarnavo kariuomenėje, tačiau sušauktame posėdyje buvo paaiškina, kad dėl savo sveikatos būklės jis tam nebetinkamas ir kad jam liko kokie septyneri metai.
Vicky pasakojo, kad jautėsi tiesiog siaubingai: „Mūsų gyvenimas tik prasidėjo ir tą pačią akimirką buvo atimtas. Tačiau žinojau, kad geriau jau praleisti 5 nuostabias minutes su juo, negu niekada nesusitikti“.
Tačiau neilgai trukus po tokios žinios moteris sužinojo, kad laukiasi Chriso kūdikio: „Galbūt mes negalėsime kartu pasenti, tačiau dalelė jo visada bus su manimi“, – teigė Vicky. Laukdami kūdikio jie neatsisakė ir kitos Chriso svajonės – kelionės dviračiu aplink Šiaurės Ameriką planavimo.
Paskui savo svajonę
Pirmąsias dienas, kai gimė Chriso ir Vicky meilės vaisius Dexteris, moteris aprašo kaip idiliškas, tačiau po kelių mėnesių išlydėdama vyrą siekti savo svajonių, ji pajautė baimę: „Aš žinojau, kad ligos simptomai gali paaštrėti“. Tačiau jai nebuvo laiko, kada pasinerti į niūras mintis – jos vyrui reikėjo pagalbos, todėl Vicky turėjo jam per atstumą padėti įveikti trasas nepametant maršruto, suteikti visą informaciją ir pan., taip pat prižiūrėti kūdikį.
Ši kelionė truko daugiau kaip 8 mėnesius, Chrisas nuvažiavo daugiau kaip 25 tūkst. km bei surinko apie 62 tūkst. eurų, kurie turėjo būti skirti Alzheimerio ligos tyrimams bei kariuomenės labdaros fondui. Pagaliau vyras Kalėdų išvakarėse turėjo grįžti namo.
Dexterio susitikimas su tėčiu taip pat buvo neįkainojamas, nors Vicky ir jaudinosi, kad mažylis tėčio nepažins, nepaisant valandų, praleistų bendraujant per „Skype“. „Kai tik Dexteris pamatė tėtį, iškart pradėjo jam mojuoti. Tai buvo neįtikėtinas momentas ir pati geriausia Kalėdų dovana, kokią tik galėjau gauti“, – prisimena Vicky.
Tada ir dabar
Vicky pripažįsta, kad kartais šeimai būna nelengva. „Vaistai, kurie buvo išrašyti Chrisui, vertė jį jaustis labai blogai, todėl jis jų atsisakė ir dabar geria vitaminus, papildus, vartoja kokosų aliejų, reguliariai bėgioja“, – pasakoja moteris.
Chriso simptomai pablogėja naktį, taip pat, kai jis patiria stresą ir tampa sutrikęs bei užmaršus. „Nerimauju dėl to, kokį savo tėtį prisimins Dexteris, tačiau nors ruošiamės blogiausiam, mes tikimės geriausio.
Užuot galvoję apie tai, kas laukia ateityje, susitelkiame į tai, kad sukurtume magiškus Kalėdų prisiminimus. Mūsų meilė didesnė nei sielvartas dėl demencijos. Kai kurie žmonės visą gyvenimą praleidžia ieškodami antrosios pusės, savo sielos draugo, o aš esu tiesiog laiminga, kad suradau savąją“.
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 žingsniai, kurie padės susigrąžinti gyvenimą po sunkių skyrybų
