Kaunietė sporto trenerė Andra Jarulytė ir jos draugas italas Alessandro Sozzi kartu jau ketverius metus, o 2019 metų pabaigoje Alessandro atsikraustė gyventi į Lietuvą.
Pora apsigyveno Andros tėvų namuose greta Kauno, o Alessandro teko susipažinti ne tik su merginos tėvais, bet ir su visu namuose esančiu zoologijos sodu – katinais, šunimis, žalčiais. Dabar jie jau nuomojasi būstą Kaune ir svajoja apie nuolatinius namus.
Beje, pirmoji Alessandro pažintis su Lietuva buvo gana keista. Maždaug prieš dešimt metų jis savo namuose Milane priėmė nakvynei dvi turistes iš Lietuvos.
Jaunos studentės, matyt, taupydamos pinigus, valgė užpilamus makaronus ir pasiūlė Alessandro. Matytas vaizdas buvo toks keistas, kad net ir po dešimtmečio jis apie tai pasakojo Andrai: „Įsivaizduoji, kaip tai atrodo?“
„Eik tu! Taigi čia „bomžpakiai“. Labai skanu, ir aš kartais valgau.“
Pirmoji pažintis – „Tinder“ programėlėje
Andra ir Alessandro susipažino programėlėje „Tinder“, o ši istorija – taip pat gerokai keista.
Visų pirma, Andra „Tinderyje“ turėjo savo strategiją. Ji į dešinę pusę slinko visus vaikinus ir vyrus.
„Mano taktika buvo tokia – aš pagalvojau, kad jei spręsiu pagal nuotrauką, tai nesusirasiu protingo žmogaus, su kuriuo man įdomu. Todėl aš visus slinkau į dešinę. Nebent jau visai prasta nuotrauka. Tada iš pirmų žinučių nuspręsdavau, ar man verta su juo bendrauti, ar ne“, – pasakojo Andra.
Tokią merginos taktiką jau vėliau draugai pavadino nesąmone. „O kaip jūs manot, kaip aš Alessandro būčiau susiradus? Nors jo nuotrauka buvo graži ir aš, matyt, ir šiaip būčiau ją paslinkus į dešinę pusę. Beje, net tyrimai rodo, kad merginos dažniau svaipina, kad nenori, o vaikinai – kad nori. Aš nusprendžiau pasielgti atvirkščiai ir pažiūrėti, kas bus“, – sakė Andra.
Lėktuvas nusileido Kaune
Kaip į Andros „Tinder“ lauką pateko Milane gyvenantis Alessandro? Italijos pietuose gimęs Alessandro Milane gyveno nuo 19 metų. Tai buvo jo galimybių miestas. Čia baigė muzikos, o vėliau – fotografijos studijas.
Alessandro dirbo vienoje iš dviejų didžiųjų Milano fotografijos studijų ir buvo fotografo asistentas. Jam teko dirbti su garsiausiais prekių ženklais, taip pat Milano mados savaitėje. Taip pat jo profesinėje karjeroje – fotografijos direktoriaus (angl. director of photography) ir skaitmeninio operatoriaus (angl. digital operator) darbai.
O tada mano „Tinderis“ užčiupo jo „Tinderį“.
Tačiau kažkur ir kažkodėl Alessandro gyvenime visgi buvo užkoduota Lietuva. Ne dėl „bomžpakių“, žinoma.
Prieš tai, kai susipažino su Andra, Alessandro draugavo su mergina iš Lietuvos ir buvo nusipirkęs lėktuvo bilietus į Lietuvą. Tačiau kol atėjo kelionės laikas, pora išsiskyrė.
Nenorėdamas prarasti kelionės bilietų ir turėdamas kelias laisvas dienas, jis į Lietuvą nutarė skristi.
„Alessandro turėjo skristi į Vilnių. Tačiau tuo metu tvarkė Vilniaus oro uostą, todėl jo lėktuvas nusileido Kaune. O tada mano „Tinderis“ užčiupo jo „Tinderį“, – sako Andra.
Kvietė atvažiuoti į Italiją
Tąsyk Alessandro ir Andra nesusitiko, tik apsimainė keliomis žinutėmis. Iš Kauno vyras iš karto išvažiavo į Vilnių. Tiesa, kvietė į sostinę atvažiuoti ir Andrą.
„Dar ko. Jei nori – pats atvažiuok“, – atšovė ši, tąsyk nežinodama, kad po kelių mėnesių blaškysis Milano oro uoste, neturėdama nei interneto, nei galimybės susiekti su jos laukiančiu Alessandro.
Kai po kelių dienų viešnagės Lietuvoje Alessandro išvyko namo, Andra jo paklausė, kada vėl bus Lietuvoje.
„Sakė, kad net nežino, bet turbūt negreitai. Jokių sąsajų su Lietuva nebeliko – su mergina išsiskyrė, o tarp mūsų juk irgi jokio didesnio ryšio nebuvo.
Kiek pamenu, netrukus jis mane pakvietė draugauti feisbuke. Ir vis kvietė į Italiją. O aš jam: tai tu atvažiuok į Lietuvą. Man kažkaip... Negi važiuosiu aš?“ – pasakojo Andra.
Mama patarė neįsimylėti
Tada, maždaug prieš ketverius metus, Andros gyvenime buvo sudėtingas laikas. Mergina studijavo Lietuvos sporto universitete, greta to su bičiule pradėjo savo veiklą – treniruotes ant batuto. Tada, sako Andra, jai darbo reikalais teko ir pakeliauti, o kelionės įkvėpė drąsos ir padrąsino nebijoti keliauti vienai.
„Ir kai jis mane vėl pakvietė, pagalvojau, kad važiuosiu. Kelias dienas pailsėsiu, pamatysiu Milaną. Pažiūrėjau, kad bilietas į abi puses kainuoja 45 eurus. Ir nusipirkau“, – prisiminė Andra.
Tuo metu mergina gyveno su tėvais. Mamai ji pasakė, kad skrenda susitikti su vaikinu, tačiau nepasakė, kad to vaikino dar nė karto gyvai nėra mačiusi: „Pasakiau mamai, kad mes su juo esame susipažinę, kad susipažinome viename projekte Vilniuje.“
„Tik neįsimylėk“, – patarė mama.
Oro uoste liko be jokio ryšio
Andra prisimena, kad buvo labai keista susitikti su žmogumi, su kuriuo apie keturis mėnesius bendravo tik žinutėmis ir skambučiais. Ji su Alessandro buvo sutarusi, kur jis jos lauks, o kaip iki tos vietos atvažiuoti nuo oro uosto – paaiškins tada, kai Andra jam paskambins jau nusileidus lėktuvui.
Beje, jau vėliau Andra sužinojo, kad iki pat susitikimo Alessandro nebuvo tikras, ar ji iš tiesų atskris, o gal tik pajuokavo: „Jis galvojo, kad aš tiesiog galiu jį „išdurti“.
Tačiau nusileidus lėktuvui Andra liko be telefono ryšio ir be interneto. Mat tuo metu jos mobiliojo ryšio operatorius automatiškai neperjungdavo į kitos šalies tinklą, o šią paslaugą reikėjo užsisakyti. Tam, kad ją užsisakytum, reikia interneto. Jo Milano oro uoste nebuvo.
„Aš nusileidau, ir mano internetas neveikia. Maniau, kad oro uoste tikrai bus – o nėra. Italijoje labai daug kur blogas internetas. Prašiau žmonių pagalbos, bet jie nelabai mėgsta padėti. Atrodo, kad Italija šilta šalis ir vieni kitiems padeda. Gal ir taip, bet ne Milane.
Prašiau žmonių pagalbos, bet jie nelabai mėgsta padėti. Atrodo, kad Italija šilta šalis ir vieni kitiems padeda. Gal ir taip, bet ne Milane.
Užkalbinau kažkokią oro uosto darbuotoją, paprašiau, ar negalėtų ji paskambinti Alessandro ir pasakyti, kad aš negaliu su juo susisiekti. O ji: aš negaliu tau duoti savo telefono. Man ir nereikia, man reikia, kad jūs paskambintumėt!
Tada ji man davė interneto kodą. Bet jis neveikė. Pagaliau šiaip ne taip ji feisbuku parašė Alessandro ir jis pasakė, kaip nuvažiuoti. Pasirodė, kad man reikėjo važiuoti iki Milano centrinės stoties, o tai visai paprasta. Bet aš juk to nežinojau“, – kalbėjo Andra.
Dvejus metus skraidė vienas pas kitą
Kai jau laukė Alessandro sutartoje vietoje, pasak Andros, atėjo toks bičas, kuris buvo panašus į Alessandro.
„Alessandro?“ – nedrąsiai paklausė, tačiau šis, matyt, irgi laukė nepažįstamosios. Pažvelgęs į Andrą pasakė kažkokį vardą. „No. I am Andra“, – atsakė ji.
Netrukus Andra ir Alessandro susitiko. Kelias dienas jie praleido Milane, tačiau apie bendrą ateitį kartu tąsyk nė vienas negalvojo. Gal tik – apie draugystę.
Vienas pas kitą jiedu skraidė dvejus metus, tačiau dėl įtempto Alessandro darbo tokios kelionės nebuvo dažnos.
„Kai aš grįžau į Lietuvą, jis ilgą laiką po to neatvažiavo. Kelis mėnesius. Ir aš sakiau: aš tavęs nelauksiu, tu irgi turi parodyti, kad nori atvažiuoti. O jis norėjo, bet dirbo tokiame darbe, kur neturėjo laisvo laiko.
Vėliau jis tą darbą metė, nes tiesiog išsisunkė. Būdavo, kad nusiperka bilietą ir negali išvažiuoti, nes jo reikia darbe“, – pasakojo Andra.
Galiausiai pora nusprendė, kad toliau taip bendrauti negali ir reikia pasirinkti vieną iš šalių, kur gyventų abu: „Priėjome tokį tašką – tu kraustaisi arba aš kraustausi, arba jau viskas.“
Iš kur pas jį tiek daiktų?
Alessandro sakė, kad yra optimistiškiau nusiteikęs dėl savęs Lietuvoje, o ne dėl Andros Italijoje.
„Jis kalbėjo, kad ras Lietuvoje veiklos, o man Milane bus sunkiau. Iš pradžių nesupratau, kodėl. Aš juk drąsi ir man viskas bus gerai – ar aš būsiu Italijoje, ar Lietuvoje. Nors ir pati labiau norėjau likti Lietuvoje.
Tik vėliau supratau, ką Alessandro norėjo pasakyti. Italija – labiau seksistinė šalis nei Lietuva. Ir moteris, dirbanti trenere sporto klube, ten yra ne kažką. Jis sakė, kad man pačiai būtų sunku. Nors ši nuostata Italijoje jau po truputį keičiasi, tačiau Alessandro stebino tai, kad Lietuvos moterys yra labai išsilavinusios“, – pasakojo mergina.
Dabar du kambariai užgrūsti jo daiktais. Ir sandėliukas.
Taip, nutarus gyventi Lietuvoje, prasidėjo Alessandro kraustymosi istorija. Andrai, namuose turinčiai minimaliai daiktų, buvo sunku suprasti, iš kur jų tiek turi Alessandro. Daiktus jis siuntė ne visus iš karto, bet palaipsniui – dėžėmis, o persikraustymas į Lietuvą užtruko apie pusmetį.
„Dabar du kambariai užgrūsti jo daiktais. Ir sandėliukas. Aš, pamenu, labai pykau, kad taip ilgai, kiek galima. O jis kitaip nespėjo, nes dar ir dirbo tuo pačiu. Man buvo sunku suprasti dėl daiktų gausos, nes turiu vieną spintą ir keletą daiktų – man atrodo, juk viskas taip paprasta“, – pasakojo Andra.
„Kiek tu turi kamerų, fotoaparatų?“ – kartą paklausė ji Alessandro.
„Gal 30“, – atsakė jis.
Tačiau kai pradėjo kraustytis, paaiškėjo, kad jų yra apie 150: „Visokių. Ir jis turi beveik viską, ko reikia, kad atsidarytų savo mini studiją. Taip ir išėjo, kad tų daiktų labai daug.“
Alessandro tėvai Andrą priėmė maloniai ir draugiškai
Alessandro darbo paieškas Lietuvoje stabdė ir koronavirusas, tačiau vos pirmasis karantinas buvo atlaisvintas, darbą jis susirado iš karto. Alessandro dirba Vilniuje, „Spring studio“, taip pat fotografuoja ir pats.
Andra taip pat susipažino su Alessandro tėvais ir broliu, kurie sūnaus gyvenimo draugę priėmė maloniai ir draugiškai. Pas Italijos bato „kulne“ (Apulija) gyvenančius jo tėvus pora ketino keliauti ir šiemet, tačiau planus pakeitė karantinas.
„O artimiausiuose mūsų planuose – nuosavas būstas. Vestuvės? Gal po to“, – sakė Andra.
Ir, žinoma, tiek Andra, tiek Alessandro iš savo mobiliųjų telefonų „Tinder“ programėlę išsitrynė: „Kalbant apie „Tinderį“, nėra tiesa, kad tai – programėlė tiems, kurie ieško vienkartinių nuotykių. Priklauso nuo to, ko ieškai tu pats.“
