Čekų šeimos santykių specialistas M. Plzakas, remdamasis daugybės darbo metų praktika, nustatė, kad santuokoje yra du ypač kritiniai periodai: trečiaisiais–septintaisiais ir septynioliktais–dvidešimt penktaisiais bendro gyvenimo metais. Klinikiniais duomenimis patvirtinta, jog pirmoji krizė, kilusi tarp trečių ir septintų santuokos metų, gali tęstis nuo pusės iki vienerių metų. Kas tada atsitinka? Šeimoje atsiranda įtampa, išnyksta aistra ir romantiniai jausmai. Pradedate pastebėti vis daugiau išrinktojo trūkumų ir tai jums kelia susierzinimą ar net įniršį. Nenuostabu, kad kyla vis daugiau ginčų ir beprasmių barnių. Jei norite išsaugoti tvirtą šeimą, psichologas pataria šiuo periodu susilaikyti aštrių komentarų apie partnerio asmenybę, daugiau laiko praleisti atskirai ir vengti kalbų apie meilę bei seksą. Jei tolerantiškai ištversite šiuos laikinus sunkumus, jausmai, pasak specialisto, po truputėlį vėl grįš į senas vėžes.
Antroji krizė tarp 17-ųjų–25-ųjų santuokos metų kur kas sunkesnė, nes daugeliui tuo metu prasideda klimakterinis periodas, šeimą palieka vaikai. Sutuoktiniai neretai pasuka laimės ieškoti į jaunesnių partnerių glėbį. Pasak šeimos santykių specialistų, šią krizę sėkmingai įveikia tik tie, kurie nepraranda kantrybės, optimizmo ir kūrybingumo. Ir tie, kurie puikiai išmano psichologiją bei žino, kas vyksta su jų jausmais. Taigi, grūdinkitės psichologiškai ir aiškiai įsisąmoninkite: šeimos krizės, kaip ir visos kitos krizės, ateina ir praeina. Išlieka atspariausi.
