Galybę apdovanojimų pelniusi juosta „Titanikas“ paremta 1912 m. įvykusia tragedija. Tai veikiausiai viena priežasčių, kodėl šis filmas taip stipriai įtraukė. O antroji – žinoma, jame papasakota neįprasta meilės istorija.
Kliūčių nepaisanti meilė ir aistra, jungianti jaunuolius Rouz ir Džeką, kuriuos suvaidino aktoriai Kate Winslet ir Leonardo DiCaprio, vėliau tapę „Oskaro“ laureatais, netikėtai virsta kova už išlikimą Atlanto vandenyno gelmėn grimztančiame „Titanike“ – tuo metu didžiausiame ir nenuskandinamu laikytame kruiziniame laive.
25-ųjų filmo metinių proga kviečiame prisiminti žymiausias per jį išgirstas citatas ir vėl pakeliauti įtraukios istorijos labirintais.
23 žymiausios pagrindinių „Titaniko“ herojų citatos
1. Rouz: „Džekai, aš skrendu!“
2. Džekas: „Aš esu pasaulio karalius!“
3. Džekas: „Kur link, panele?“ Rouz: „Į žvaigždes.“
4. Rouz: „Niekada nepaleisiu, Džekai. Niekada nepaleisiu.“
5. Džekas: „Manau, kad gyvenimas yra dovana ir neketinu jo švaistyti.“
6. Džekas: „Kai nieko neturi, nėra ir ko prarasti.“
7. Rouz: „Moters širdis – tai gilus paslapčių vandenynas.“
8. Rouz sužadėtiniui Kelui: „Geriau būsiu jo kekšė nei tavo žmona.“
9. Rouz: „Džekai, noriu, kad nupieštum mane kaip vieną savo prancūzių.“
10. Džekas: „Pažadėk man, kad išgyvensi. Kad nepasiduosi, kad ir kas nutiktų. Kad ir kaip beviltiška būtų.“
11. Rouz: „Tu šokinėji, aš šokinėju, pameni? Aš negaliu nusisukti nežinodama, ar tau viskas bus gerai... Tai viskas, ko aš noriu.“
12. Džekas: „Tai beprotiška.“
Rouz: „Žinau. Tai neturi jokios prasmės. Štai kodėl aš ja pasitikiu.“
13. Rouz: „Tu išprotėjai!“
Džekas: „Taip sako visi, bet, su visa derama pagarba, ponia, ne aš čia kaboju ant laivo galo.“
14. Džekas: „Na, taip, ponia, turiu... Turiu omenyje, kad viską, ko man reikia, turiu čia, su savimi. Turiu oro plaučiuose, kelis tuščius popieriaus lapus. Turiu omenyje, man patinka pabusti ryte nežinant, kas nutiks arba ką sutiksiu, kur atsidursiu. Dar aną naktį miegojau po tiltu, o štai dabar esu didingiausiame pasaulyje laive ir geriu šampaną su jumis, puikūs žmonės. Manau, kad gyvenimas yra dovana ir neketinu jo švaistyti. Išmoksti priimti gyvenimą tokį, koks jis ateina... kad kiekviena diena būtų svarbi.“
15. Džekas: „Tai vienas Paryžiaus privalumų: daugybė merginų, norinčių nusirengti.“
16. Spaiseris Lavdžiojus: „Kas čia gali būti juokinga?“
Kelas Hoklis: „Aš įdėjau deimantą į paltą. Ir juo ją apgaubiau!“
17. Rouz: „Praėjo 84 metai, o aš vis dar jaučiu šviežių dažų kvapą. Porcelianas niekada nebuvo naudojamas. Patalynė niekada nebuvo miegota. „Titanikas“ buvo vadinamas svajonių laivu, ir jis toks buvo. Tikrai buvo.“
18. Rouz: „Visiems kitiems tai buvo svajonių laivas. Man tai buvo vergų laivas, plukdantis mane atgal į Ameriką tarsi surakintą grandinėmis. Išoriškai buvau tokia, kokia turi būti gerai išauklėta mergina. Viduje aš rėkiau.“
19. Džekas: „Jaudiniesi?“ Rouz: „Džekai, apkabink mane.“
20. Rouz: „Dabar žinai, kad buvo žmogus, vardu Džekas Dosonas, ir kad jis išgelbėjo mane visais būdais, kokiais tik gali būti išgelbėtas žmogus. Net neturiu jo nuotraukos. Dabar jis egzistuoja tik mano atmintyje.“
21. Rouz: „Pusantro tūkstančio žmonių atsidūrė vandenyne, kai „Titanikas“ nuskendo. Netoliese plūduriavo dvidešimt valčių... Ir tik viena jų sugrįžo. Viena. Iš vandens buvo ištraukti šeši žmonės, tarp jų ir aš. Šeši... iš pusantro tūkstančio. Po to septyniems šimtams valtyse buvusių žmonių neliko nieko kito, kaip tik laukti... Laukti mirties... Laukti gyvenimo... Laukti atleidimo... kuris niekada neateis.“
22. Rouz: „Aš tave myliu, Džekai.“
Džekas: „Ne... Neatsisveikink, Rouz. Nepasiduok. Nedaryk to.“
Rouz: „Man taip šalta.“
Džekas: „Tu išsikapstysi... Gyvensi toliau, gimdysi vaikus ir žiūrėsi, kaip jie auga, o mirsi jau būdama sena, šiltai įsitaisiusi savo lovoje. Ne čia... Ne šiąnakt. Ar supranti?“
Rouz: „Aš nejaučiu savo kūno.“
Džekas: „Rouz, klausykis manęs. Laimėti bilietą buvo geriausia, kas man kada nors nutiko. Jis atvedė mane pas tave. Ir aš esu tau dėkingas, Rouz. Esu dėkingas. Pažadėk, kad išgyvensi. Kad niekada nepasiduosi. Nesvarbu, kas nutiktų... Kad ir kaip būtų beviltiška... Pažadėk man dabar, ir niekada to pažado neišsižadėk.“
Rouz: „Pažadu.“
23. Rouz: „Aš mačiau ledkalnį ir matau jį jūsų akyse... Prašau, pasakykite man tiesą.“
Tomas Endriusas: „Laivas nuskęs.“
Rouz: „Jūs esate tikras?“
Tomas Endriusas: „Taip. Maždaug po valandos visa tai atsidurs Atlanto dugne.“
