Tas naujai susiformavęs buvusių sutuoktinių santykis turėtų būti grįstas abipuse pagarba ir išlaikomomis aiškiomis ribomis: svarbi pagarba vienas kito požiūriui, priimamiems sprendimams ir teisei į asmeninį gyvenimą. Toks santykis labiau primintų profesinius santykius, kur aiškiai komunikuojama, kartu sprendžiamos problemos, siekiama bendrų tikslų, tačiau į asmeniškumus nesileidžiama, rašoma „Bendrakeleivių“ su žiniasklaida pasidalintame straipsnyje.
Bendratėvystės tikslas yra bendradarbiaujančiu būdu priimti sprendimus dėl savo vaiko gyvenimo ir gerovės, laikantis principo, kad vaiko poreikiai yra pirmoje vietoje. Tai nėra lengva, nes viena iš skyrybų pasekmių – įskaudinti jausmai, kelia iššūkius bendraujant su buvusiu sutuoktiniu.
Kokie vaiko poreikiai po skyrybų?
Kadangi skyrybos yra vaiko gyvenimą iš pagrindų sukrečiantis įvykis, tai, visų pirma, šiuo laikotarpiu labai sustiprėja vaiko saugumo poreikis. Kalbant apie saugumą, vaikui gali būti svarbu, kad suaugęs fiziškai būtų šalia (pavyzdžiui, vaikas gali bijoti pasilikti vienas, miegoti savo lovoje). Jei vaikas akivaizdžiai bijo ar labai nerimauja, svarbu atsižvelgti į tai, būti šalia ir tik po truputį, mažais žingsneliais stengtis tą baimę įveikti. Taip pat, šiuo kritiniu laikotarpiu, gali sustiprėti ir kitos vaiko baimės. Vėliau, vaikui įveikiant tėvų skyrybų sukeltą krizę, tokios reakcijos, tikėtina, ims silpnėti.
Šiuo kritiniu laikotarpiu, gali sustiprėti ir kitos vaiko baimės.
Saugumo jausmą vaikui teikia ir savalaikis vaiko informavimas apie situaciją į kurią jis pateko. Kadangi išgirdus apie tėvų skyrybas vaikui kyla esminis klausimas „kas su manimi dabar atsitiks?“. Taigi aiškus, tiesus (kai vengiama meluoti ar žadėti to, ko nebus) ir trumpas instruktavimas, gali labai padėti pasijausti saugiau. Tenka praktikoje susidurti, kad tėvai, pranešdami apie skyrybas (greičiausiai bijodami itin stiprios vaikų reakcijos) bando neigti, iškeipti realybę (žadėti, kad niekas jo gyvenime nepasikeis, kas nėra tiesa).
Arba, atvirkščiai, labai plačiai pasakoja apie ateitį ir apie visokias hipotetines situacijas kurios gali pasitaikyti (naujas tėtis, mama ir pan.). To reikėtų vengti. Svarbu vaikui trumpai ir aiškiai nupasakoti apie tai, kas jo laukia artimiausiu metu. Nusakant kokie pokyčiai laukia ir taip pat, kas visgi jo gyvenime išliks stabilu, nesikeis.
Saugumo jausmą skatina ir įprastos rutinos palaikymas. Ypatingai neramiais laikotarpiais, kai pokyčių ir taip per daug, svarbus tampa laikymasis įprasto režimo, kasdienių veiklų, jų periodiškumo. Kad dienos režimas liktų toks, prie kokio vaikas yra įpratęs.
Galiausiai svarbu, kad vaikas galėtų išlieti susikaupusius sunkius jausmus. Svarbu įvardinti vaikui, kad visi kylantys jausmai yra leistini jausti ir kad mes, kaip tėvai, galime juos priimti. Neversti vaiko kalbėti, bet sudaryti tam tinkamą erdvę, kur vaikas jausis, kad gali kalbėti apie tai kaip jaučiasi ir užduoti jį neraminančius klausimus.
Ar įmanoma apsaugoti vaiką nuo blogų skyrybų padarinių?
Tyrėjai, analizavę skyrybų poveikį vaikams, yra išskyrę tris pagrindinius faktorius, kas padeda vaikams sėkmingai adaptuotis poskyrybiniu laikotarpiu ir išvengti neigiamų pasekmių vaiko psichinei sveikatai ateityje. Pirmasis apsaugantis faktorius yra glaudus, atviras, artimas ryšys su kiekvienu iš tėvų po skyrybų (kai tai įmanoma).
Labai svarbu mums, suaugusiems, įsisąmoninti kad nėra vieno svarbesnio tėvo, stengtis nekonkuruoti dėl tokios pozicijos vaiko gyvenime. Vaikui labai svarbūs yra abu tėvai. Ryšys su kiekvienu jų nėra vienodas, jis – savitas. Tačiau sveikai vaiko raidai jam reikalingi tiek tėtis, tiek ir mama. Svarbu tai prisiminti ir vengti neigiamai kalbėti apie kitą tėvą vaikui girdint, nesistengti menkinti. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas vaikui reguliariai matytis su kiekvienu iš tėvų.
Antrasis faktorius – sėkminga bendratėvystė. Kaip jau kalbėjome prieš tai, bendratėvystė – sklandus, pagarbus buvusių sutuoktinių komunikavimas ir bendradarbiavimas dėl vaiko, kuomet vaiko poreikiai statomi į pirmąją vietą.
Ir galiausiai – sąmoningas tarpusavio konfliktų atsisakymas. Visi, turbūt, suprantame, kaip kenčia vaikas, matydamas net ir po skyrybų nuolat šaukiančius vienas ant kito ar kitaip konfliktuojančius tėvus. Dar didesnė žala, jei tėvai tokiuose konfliktuose prašo vaiko pasirinkti vieną pusę, nuteikinėja prieš buvusį sutuoktinį. Tačiau besitęsiantys konfliktai tarp buvusių sutuoktinių gali būti ir ne taip atvirai išreikšti.
Kartais buvę sutuoktiniai bando „įgelti“ vienas kitam netiesiogiai, tarsi apsunkindami kito gyvenimą (nepaimdami vaiko sutartu laiku, po to kaltindami ir pan.), apdovanodami, papirkinėdami vaiką ir taip netiesiogiai nustatydami prieš vieną iš tėvų. Jei atpažįstame tai savo situacijoje, svarbu stengtis to sąmoningai atsisakyti.
Labai svarbu mums, suaugusiems, įsisąmoninti kad nėra vieno svarbesnio tėvo,
Su kokiais iššūkiais susiduria išsiskyrę tėvai, turintys auginti bendrą vaiką?
Dažniausi iššūkiai siejami su nutrūkus santuokai vis dar besitęsiančiu santuokiniu konfliktu ir iš to kylančiais naujais konfliktais.
Dažnai kyla konfliktų dėl skirtingo požiūrio į auklėjimą, ribų ir taisyklių skirtinguose namuose ir rutinos dalykų (tokių kaip miego metas, laikas praleidžiamas prie išmaniųjų įrenginių, maitinimasis ir pan.).
Dar viena išsiskyrusių tėvų problema yra prasta arba nepastovi komunikacija. O gera, aiški ir konstruktyvi tėvų komunikacija ypatingai svarbi, kad būtų tinkamai pasirūpinta vaiku. Nuolatinis keitimasis informacija svarbus, kadangi kitu atveju kyla daug nesusipratimų (pvz. dėl atsakomybių – kas pasiims vaiką iš būrelio, pasirūpins daiktais į mokyklą ir pan.) Jei nėra tinkamai ir periodiškai komunikuojama, tampa neįmanoma tinkamai pasirūpinti vaiku.
Jei matome, kad komunikacija su buvusiu sutuoktiniu nėra sklandi, galima mėginti ją pagerinti. Pavyzdžiui, jei nuolat kyla konfliktai bendraujant gyvai, galima svarbiausius punktus surašyti raštu ir nusiųsti elektroniniu paštu.
Žinoma, net ir toks bendravimas gali kelti nemalonių emocijų. O žmonės yra linkę nemalonius jausmus keliančius darbus atidėlioti, jų vengti. Tokiu atveju galima numatyti vieną savaitės dieną, kuomet susikaupsime ir surašysime svarbią informaciją susijusią su mūsų vaiku ir nusiųsime buvusiam sutuoktiniui. Kai tai taps rutina, tikėtina, parašyti tokį laišką taps vis įprasčiau ir lengviau.
Ar tėvams pavyksta darniai bendrauti?
Kiekviena skyrybų istorija yra skirtinga, kaip ir skirtingi jose dalyvaujantys žmonės. Ar pavyksta darniai bendrauti, sakyčiau, labiausiai priklauso nuo buvusių sutuoktinių sąmoningumo, vaiko poreikių supratimo ir įsipareigojimo juos atliepti, psichologinės brandos. Nes šiuo atveju reikia savo asmeninius jausmus ir kylančias emocijas pastumti tarsi į šalį ir vaiko gerovę, jo poreikius pastatyti į pirmąją vietą. Kadangi skyrybos dažnu atveju susijusios su įskaudintais jausmais, ne visiems tai lengvai pavyksta.
Tačiau to galima mokytis. Jei vieniems tai padaryti sunku, galima kreiptis pagalbos į šeimų psichologus arba paieškoti tarpininko – mediatoriaus. Mediatorius, tokioje situacijoje, padėtų išmokti efektyviai komunikuoti apie svarbius dalykus, konstruktyviai išsakyti savo nuomonę bei pastebėjimus ir taip pat išgirsti ir pagarbiai priimti kitą nuomonę bei rasti abi puses tenkinantį sprendimą.
Kaip atpažinti, kada tėvams reikia ieškoti sau ar savo vaikui psichologinės pagalbos?
Kadangi skyrybos yra krizinis gyvenimo reiškinys, kaip ir įveikiant bet kokią kitą krizę, reikalingas laikas. Dažnu atveju pasireiškusios intensyvios emocinės ir elgesio reakcijos laikui bėgant silpsta. Po sunkaus periodo vaikai ir suaugę išeina iš krizės ir mokosi prisitaikyti prie naujos realybės.
Pagalbos vertėtų ieškoti, kai emociniai ar elgesio pokyčiai užsitęsia. Kai atrodo, jog bėga laikas, o vaiko sunkumai tik gilėja. Tuomet tikrai laikas kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą. Atsiradę sunkumai gali labai sutrikdyti įprastą vaiko gyvenimą (vaikas nebegali mokytis, palaikyti santykių su bendraamžiais, suaugusias, atsiranda sveikatos pokyčių, somatinių skundų), tuomet pagalbos atidėlioti taip pat nereikėtų. Jei atsiranda grėsmių vaiko ar paauglio sveikatai ar gyvybei, (pradeda kalbėti apie savižudybę, užsiima savižala, pasireiškia rizikingas elgesys, pradeda piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis, alkoholiu) – tuomet reaguoti būtina nedelsiant.
Kokia bendratėvystės nauda vaiko psichologinei gerovei ?
Visų pirma, bendratėvystė teikia stabilumo ir saugumo jausmą tiek vaikams, tiek ir išsiskyrusiems tėvams. Kai bendravimas tarp buvusių sutuoktinių tampa paprastas, aiškus, pagarbus – visiems nuo to tampa tik lengviau.
Tačiau bene svarbiausia, jog vaikai apie gyvenimą mokosi stebėdami juos supantį pasaulį, suaugusius sau artimus žmones. Ir matydami, kad net po emociškai sudėtingo skyrybų laikotarpio, jo tėvai toliau pagarbiai ir konstruktyviai bendrauja, vaikai mokosi svarbios gyvenime pamokos – kad konfliktai nėra gyvenimo pabaiga, kad iššūkius galima įveikti, kad konfliktus galima spręsti taikiai. Tai veiks kaip stiprus apsauginis veiksnys ateityje, vaikui užaugus ir pačiam sukūrus savo šeimą. Be to, jaučiant abiejų tėvų rūpestį ir bendradarbiavimą dėl jo gerovės, vaikas augs tikėdamas, kad yra svarbus, reikalingas ir turintis abejus tėvus.
ŠASC „Bendrakeleiviai“ psichologė Veronika Klimenkienė
Parengė Eglė Petravičiūtė, ŠASC „Bendrakeleiviai“
