„Kasdien mankštinu drąsos raumenį“
Apklausos rodo, jog per metus moteris vidutiniškai 127 valandas graužiasi dėl savo svorio ir suvartotų kalorijų. Nuo 80 iki 89 proc. nepatenkintos savo svoriu. JAV dešimt milijonų moterų turi valgymo sutrikimų. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad, anot Nacionalinės valgymo sutrikimų asociacijos, 81 proc. dešimties metų mergaičių bijo turėti antsvorio.
Ir tai – tik viena iš moterims trukdančių tobulumo apraiškų. Moterys nuo mažumės mokomos elgtis atsargiai. Gero linkintys tėvai ir mokytojai mergaites apdovanoja už romumą ir mandagumą, ragina būti atsargias, kad neužsigautų, ir kreipia link veiklos, kuria užsiimdamos galėtų iškart sublizgėti. O iš berniukų tikimasi, kad garsiai kalbės, susipurvins, grubiai žais ir įkops į patį karstynės viršų. Kitaip tariant, berniukai auklėjami taip, kad užaugtų drąsūs, o mergaitės – tobulos.
„Parašiau knygą „Būkite drąsios, ne tobulos“, nes labai daug metų tobulumo siekis vertė mane nuo daug ko susilaikyti, – įžangoje teigia Reshma Saujani. – Būdama trisdešimt trejų pagaliau išmokau drąsiai elgtis profesinėje srityje, o tai padėjo išmokti drąsos ir asmeniniame gyvenime. Nuo tada kasdien mankštinu šį drąsos raumenį.
Nebuvo lengva po trijų skausmingų persileidimų pasirinkti apvaisinimą mėgintuvėlyje arba pradėti technologijų startuolį nieko neišmanant apie programavimą (nei apie startuolius). Bet dėl to, kad tai padariau, esu be galo laiminga savo mažojo sūnelio mama ir palieku tokį pėdsaką pasaulyje, kokį visada giliai savyje supratau galinti palikti.“
Mergaičių ir berniukų auklėjimas: ar viskas išties gerai?
Nuo pat kūdikystės kiekvieną dieną mergaitės į save sugeria šimtus mažyčių pamokymų, kaip būti geroms, mandagioms ir pavyzdingoms. Mergaites dievinantys tėvai ir globėjai jas rengia nepriekaištingais suderintų spalvų rūbeliais (su priderintais kaspinėliais) ir kartoja, kokios jos gražios.
Mergaitės gausiai giriamos už tai, kad yra pavyzdingos mokinės, kad paslaugios, mandagios ir nuolaidžios, o baramos (kad ir meiliai) už netvarkingumą, užsispyrimą arba rėklumą.
Gera linkintys tėvai ir mokytojai mergaites skatina stengtis ir kreipia link tokios veiklos, kuri joms sekasi, kad šios galėtų sublizgėti, o nukreipia nuo tokios, kuri galėtų jas suerzinti arba, dar blogiau, apskritai nepavykti. Tai suprantama, nes mergaitės mums atrodo trapios ir pažeidžiamos, todėl instinktyviai siekiame jas apsaugoti nuo skriaudos ar neigiamo vertinimo.
Spaudimas moterims būti tobuloms palaipsniui didėja gyvenimui sudėtingėjant. Iš pradžių stengiamės būti tobulos mokinės ir dukterys, po to tampame tobulomis specialistėmis, tobulomis draugėmis, tobulomis žmonomis ir mamytėmis – pasiekiame numatytus standartus visose srityse, kuriose to iš mūsų tikimasi, o tada svarstome, kodėl esame užsivertusios darbais, kodėl jaučiamės nusivylusios ir nelaimingos. Paprasčiausiai kai ko trūksta. Viską padarėme tinkamai, tai kas buvo ne taip?
***
15min GYVENIMO skaitytojams siūlome ištrauką iš R.Saujani bestselerio „Būkite drąsios, ne tobulos“.
Viena strategijų liautis būti tobulai – padarykite tai, kam esate negabi
Prisimenu, kai pirmą sykį pamėginau, ir man pavyko ne iškart. Tai nutiko šeštoje klasėje per fizinio lavinimo pamoką, kai reikėjo persiversti šonu. Visoms mergaitėms, atrodė, lengvai sekasi į orą išmesti savo lieknas kojas ir dailiai, gracingai persiversti. Bet aš nebuvau liesa mergaitė ir pirmas nevikrus bandymas buvo panašesnis į varlės šuolį, o ne į persivertimą šonu. Kai atsistojau, pamačiau kvatojančias klasės mergaites ir išgirdau, kaip viena iš populiariųjų pasityčiojo: „Apgailėtina.“ Išraudusi iš gėdos iškart nusprendžiau, kad tai buvo pirmas ir paskutinis mano persivertimas šonu.
Net ir dabar, kai man keturiasdešimt dveji, šmėkšteli tas pats deginantis gėdos jausmas, kai neįstengiu padaryti ko nors grakščiai ir ypač kai save palyginu su kitais, kurie, atrodo, tai padarytų lengvai. Štai šįryt nuėjau į treniruotę dviračiais ir pastebėjau, kad neatlieku judesių taip gerai, kaip ant greta stovinčio dviračio sportuojanti moteris. Iškart pradėjau save smerkti, blogai jaustis ir norėjau mesti. Bet to nepadariau ir labiausiai todėl, kad esu pasiryžusi pasinaudoti kiekviena pasitaikiusia proga stiprinti savo drąsos raumenis (ir šiek tiek todėl, kad noriu, jog išliktų kuo didesnis atstumas nuo užpakalio iki kelių).
Kai jaučiu, kad visko per daug – ar tai būtų sporto salėje, ar kai tenka kalbėti šviesiausiems protams technologijų srityje, – nesusigūžiu. Neatsitraukiu arba nesislepiu, net jeigu ir labai norisi. Darant tai, kas nesiseka, atsiranda dar viena galimybė ugdyti pakantumą savo netobulumui ir savo ruožtu atgaivinti džiaugsmą, kurį gali būti uždusinęs siekis būti tobulai.
Smegenyse galima perrašyti informaciją apie savo gebėjimus, o tai savo ruožtu išplečia mūsų įsitikinimų dėl savo gebėjimų ribas.
Pažįstama moteris Eva prisipažino daug metų save laikiusi niekam tikusia virėja. Kad ir ką buvo mėginusi pagaminti – viskas arba sudegdavo, ar būdavo labai neskanu. Nusivylusi ir praradusi viltį ji metė gaminti. Kol netapo mama ir kol jos penkiametė dukrelė nepaprašė namie iškepti šokoladinių pyragų mokykloje vyksiančiam kepinių pardavimui. Tie šokoladiniai pyragai išėjo lyg ir suzmekę, nepakankamai iškepti, bet mėginti buvo verta, nes dabar Eva turi gražių prisiminimų, kaip su dukra tądien kikeno ir nuo maišytuvo laižė tešlą.
Nemokšiškas kokio nors naujo dalyko atlikimas sietinas ne tik su malonumu. Tai taip pat gerąja linkme pakeičia smegenų darbą. Tikrąja to žodžio prasme smegenyse galima perrašyti informaciją apie savo gebėjimus, o tai savo ruožtu išplečia mūsų įsitikinimų dėl savo gebėjimų ribas.
Žymiuoju Londono taksi vairuotojų tyrimu buvo atskleista, kad išmokę dvidešimt penkių tūkstančių miesto gatvių išsidėstymą jie labai suaktyvino erdvinį mąstymą valdančią smegenų dalį. Bet jums nereikia tiek daug mokytis, kad pajustumėte naudą. Tyrimas padėjo atskleisti, kad pilkoji smegenų masė padidėja nauja veikla užsiėmus tik du kartus.
Jeigu esate netikusi virėja, ruoškite maistą vakarienei (o ne rinkite telefono numerį, kad užsakytumėte maisto išsinešti). Jeigu nesate žmogus su pačia geriausia koordinacija pasaulyje, lankykite CrossFit treniruotes arba šokių pamokas (žr. kitą skyrių „Priimkite fizinį iššūkį“). Jeigu esate atgrubnagė, pamėginkite piešti arba megzti. Jeigu vis dar jaučiate kliuvinį „nemoku matematikos“, išmokite koduoti (žr. www.khanacademy.com). Patikėkite, niekas už kodavimą greičiau neišmokys toleruoti klaidų!
Turbūt laikas vėl pamėginti persiversti šonu.
Apie autorę
Reshma Saujani karjerą pradėjo kaip advokatė. 2010 metais netikėtai iškilo politikos arenoje – pirmoji iš indų kilmės amerikiečių kandidatavo į JAV kongresą.
„Praėjus kelioms savaitėms po žeminančio pralaimėjimo tiesiogine žodžio prasme susiėmiau, apsidairiau ir pagalvojau: ką man dabar daryti? – prisimena ji. – Ieškodama savyje atsakymo, prisiminiau, kaip per politinę kampaniją skersai išilgai išmaišiau miestą ir aplankiau daug mokyklų, kurių programavimo ir robotikos klasėse daugiausia mokėsi berniukai. Kur buvo mergaitės? Pradėjo aiškėti, kad kas nors turi ką nors daryti ir nuo jaunumės pasirūpinti mergaitėmis, kad išnyktų tokie dideli lyčių skirtumai technologijų srityje.“
2012 metais Reshma Saujani įsteigė organizaciją „Mergaitės, kurios koduoja“ (Girls Who Code), kuri išaugo į visą Ameriką apimantį judėjimą. 2015 metais žurnalas „Forbes“ ją paskelbė viena iš stipriausių moterų, keičiančių pasaulį. „Būkite drąsios, ne tobulos“ – jau trečioji autorės knyga – tapo „The New York Times“, „The Wall Street Journal“, „Publishers Weekly“ bestseleriu.
Reshma gyvena Niujorke su vyru Nihalu, sūnumi Shaanu ir buldogu Stenliu.
