► Asketas
Toks bosas - tikras darbo titanas. Profesinėmis ambicijomis jam niekas neprilygsta. Visada dalykiškas ir oficialus. Griežtai vadovaujasi profesine etika ir nuo pavaldinių laikosi padoraus atstumo. Niekada nepameta galvos, nepuola į isteriją ir nededa viešai į šuns dienas. Deja, nuo to nė kiek ne lengviau. Darbo vietoje visą dieną kamuoja nuojauta, jog esate stebimi pro didinamąjį stiklą, tad sėdite įsitempę it styga.
Reiklus sau ir kitiems. Iš ryto darbe pasirodo kartu su valytoja, o kai einate namo, lyg vaškinė figūra vis dar kantriai sėdi savo vietoje. Kartais pagalvojate: gal jis priaugo prie kėdės ir tapo nekilnojamuoju įstaigos turtu? Kai sąžiningai „atarę“ darbadienį sukate durų link, einant pro jo kabinetą vis tiek graužia sąžinę…
Pliusai. Toks viršininkas - puikus organizatorius. Jo vadovaujamoje firmoje kiekvienas „sraigtelis“ sukasi tiksliai pagal paskirtį.
Minusai. Asketas visada viską žino ir viską mato, jam miglos į akis nepapūsi! Darbo metu nusilakuoti nagus ar valandėlę kitą pagooglinti tikrai neišdegs!
Gera išeitis. Dirbkite sąžiningai. Tokio žmogaus vadovaujamame darbe tai pats tiesiausias kelias į ne tik į viršininko širdį, bet ir į karjerą.
► Bičiulis
Draugiškai plekšnoja jums per petį, laido juokelius, o laisvalaikiu mielai kartu pramogauja ir gurkšnoja vyną. Prispyrus reikalui, visada galite jam pasiguosti, netgi pasipasakoti asmenines bėdas. Jis kaip tikras bičiulis atleidžia „gamybines“ klaidas. Tokiam bosui labiausiai rūpi, kad visi jį mėgtų ir laikytų šauniu. Taip ir būna! Dirbti firmoje, kur vyrauja nuotaika kaip per tetos gimtadienį - vienas malonumas. Visi juokauja, dažnai daro kavos pertraukėles, rengia vakarėlius. Ir viršininkas pirmasis kelia ranką „už“. Bet… kai įstaigoje pakvimpa rimtomis problemomis, iš jo paramos galite nelaukti. Ir nesvarbu, kas privirė košės - srėbti teks jums. Jei išlipsite sausi iš balos – bičiulis bosas draugiškai paspaus ranką, jei ne... – kaip ten sakoma, gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas.
Pliusai. Darbe jums suteikta visiška veikimo laisvė. Jokios kontrolės ir moralų. Net nutrūktgalviškiausias idėjas viršininkas palaimins į viršų iškeltu nykščiu.
Minusai. Iš jo niekada nesulauksite konkretaus patarimo ar nurodymo, tad jei nesate iš iniciatyviųjų - tokioje darbovietėje jums bus ne pyragai.
Gera išeitis. Jei norite sėkmingai darbuotis tokio vadovo komandoje, privalote būti sąmojingi, išradingi, žaismingi ir komunikabilūs. Atsiskyrėliai čia nepageidautini! Tik besilinksmindami pernelyg neatsipalaiduokite – kad ir kaip būtų, atminkite, už ką duoną valgote.
► Isterikas
Visiškai nesusidoroja su vadovo vaidmeniu. Užtat jo, kaip viršininko, reitingai labai žemi. Nestabilus ir jokiais logikos dėsniais nepaaiškinamas elgesys daugelį darbuotojų verčia abejoti jo sveiku protu. Pagal kokio „žaidimo“ taisykles jis žaidžia, kaip liaudis sako, neišgėręs nesuprasi. Tai be jokios priežasties rėkia net nuo lubų tinkas byra, tai nei iš šio, nei iš to tampa mielas iki koktumo. Nors mėgsta vaizduoti labai orų ir diskretišką, nesugeba laikytis nei pažadų, nei duoto žodžio. Jūsų bosas būtent toks? Na… jums tiesiog nenuskilo.
Pliusai. Kadangi Isteriko nuotaika ir pažiūros kaitaliojasi kas penkios minutės, prisivirus košės yra šansų išsisukti nenubaustam. Tereikia išmokti laviruoti tarp jo nuotaikų ir nepakliūti po ranka kritiniu momentu.
Minusai. Kai iškviečia „ant kilimėlio“, niekada negali prognozuoti, ko tikėtis - premijos ar atleidimo. Jis visada smūgiuoja netikėtai.
Gera išeitis. Su tokiu bosu dirbti sunku, bet ir pykti ant jo lyg ir nepatogu. Tam tikra prasme jis nepakaltinamas. Geriausia išeitis vadovautis principu „Nieko nematau, nieko negirdžiu“. Jei tyliai ramiai neprieštaraudami palauksite, kol išlies savo blogas emocijas, problemos neliks savaime, kitaip tariant, ir vilkas bus sotus, ir avis sveika.
► Siurbėlė
Tikras teroristas. Kur tik pasisuka, ten nesantaika ir sumaištis. Jis amžiais suirzęs, viskuo ir visais nepatenkintas. Vos praveria duris, visi darbuotojai akimirksniu nuščiūva ir sulaikę kvapą bando įspėti, kokia šįryt įstaigos baubo nuotaika ir kurį pasigavęs negailestingai tarkuos. Bausmės, priekaištai, pretenzijos ir grasinimai ant pavaldinių galvų virsta tarsi lavina. Jam prieštarauti ar pareikšti savo nuomonę tolygu pasirašyti mirties nuosprendį.
Pliusai. Kokie dar pliusai! Nebent padlaižiams, kurie dėl didesnio kąsnio it kokie bestuburių porūšio atstovai puola Siurbėlei po kojų. Šis tokius pavaldinius oi kaip myli. Bet… tai jau kita kalba.
Minusai. Jei daugybę metų sugebate pakęsti tokį viršininką, už kantrybę jums vertėtų duoti medalį. Nors… gerai apsvarsčius, dirbti vadovaujamai tokio žmogaus finansiškai neapsimoka. Kone pusę algos reikia investuoti į nervų lašus.
Gera išeitis. Aišku, lengviausia numoti ranka ir susirasti kitą darbą. Bet jei šioji darbo vieta jums aukso verta, užsidėkite plieninės kantrybės šarvus ir įvaldykite „dzin“ filosofiją. Kai vadovas drabstydamasis putomis burnos ir bandys įmurkdyti veidu į purvą, mintyse siųskite jį po velnių ir toliau dirbkite savo darbą.
Linkime visiems paties geriausio boso - juk darbe daugelis mūsų praleidžiame daugiau valandų per dieną nei namie. Ir jei gali darbovietės duris praverti su džiaugsmu ir be baimės būti viršininko apšauktas ar pažemintas - gali sakyti, kad tau gyvenime išties pasisekė.
