Pirmasis užfiksuotas žmonijos bučinys datuojamas maždaug prieš 4500 metų Artimuosiuose Rytuose – 1000 metų anksčiau, nei manyta iki šiol, rašome „SkyNews“.
Molinės lentelės, naudotos kai kuriose dabartinio Irako ir Sirijos dalyse, rodo, kad bučiavimasis buvo praktikuojamas ankstyviausiose Mesopotamijos visuomenėse ir netgi galėjo prisidėti prie lūpų pūslelinės plitimo. Tai paneigia ankstesnę hipotezę, jog pirmieji bučiuotis pradėjo Pietų Azijos gyventojai prieš maždaug 3500 metų.
„Iki šių dienų išliko daug tūkstančių šių molinių lentelių, kuriose yra aiškių pavyzdžių, kad bučiavimasis senovėje buvo laikomas romantiško intymumo dalimi, lygiai taip pat, kaip bučiavimasis galėjo būti draugystės ir šeimos narių santykių dalis. Todėl bučiavimasis neturėtų būti laikomas papročiu, atsiradusiu tik viename regione ir iš ten paplitusiu“, – teigia Mesopotamijos medicinos istorijos ekspertas iš Kopenhagos universiteto Dr. Troelsas Pankas Arbollas.
Tyrėjai taip pat teigė, kad bučiavimasis galėjo atsitiktinai padėti plisti tokiems virusams, kaip paprastosios pūslelinės virusas 1 (HSV-1).
Iš nemažos Mesopotamijos medicinos tekstų kolekcijos jie nustatė, kad kai kuriuose iš jų „minima liga, kurios simptomai primena herpes simplex virusą 1“, – sakė dr. Arbollas.
Tačiau jis pridūrė, kad senovės medicinos tekstams gali turėti įtakos kultūrinės ir religinės sampratos, todėl jų negalima skaityti nominaliai.