– Daug metų užsiimate ir populiarinate Marko Lučino sukurtą fenotipologiją, kuri padeda identifikuoti prigimtinį žmogaus charakterį pagal išorinius (veido) bruožus. Ar iš tiesų kiekvienas žmogus – individuali asmenybė?
– Atsakysiu iš fenotipologinės perspektyvos – fenotipologija identifikuoja iki 140 parametrų žmonių veiduose (pvz., trumpa nosis, ilga nosis, plona ausis, stora ausis ir t. t.). Sudarydamas fenotipologinį žmogaus portretą, randu 25–30 bruožų (pvz., žmogus turi ilgą arba trumpą nosį, ploną arba storą ausį).
Esu analizavęs dvi dvynes, kurių veiduose labai nežymiai skyrėsi po dvi savybes, o visi kiti bruožai buvo beveik identiškai išreikšti. Nepaisant to, kad charakteriai turėjo daug panašumų, visgi jie buvo skirtingi. O dėl to ir skirtingas jų elgesys.
O dar jei pridėsime prie asmenybės charakterio fenotipologinių bruožų žvaigždžių šviesos srauto, t. y. horoskopo įtaką, gausime daug įdomių unikalių charakterių kombinacijų.
– Ką jums reiškia „būti savimi“ ar kas, jūsų manymu, yra buvimas savimi?
– Man asmeniškai „būti savimi“ – vidinis ryžtas laikytis pasirinktos savirealizacijos ir elgesio modelio krypties bei veiksmų tos krypties realizavimui darymas. Realizuodamas tai, kur „siela kviečia“, tampu vis labiau savimi.
Žmogus tobulėja, auga, ieško, kai jam „kažko trūksta“ arba susiduria su taip vadinamomis problemomis.
Tačiau pasakyti, kad tai tikras „buvimas savimi“, būtų netinkama todėl, kad išorinė socialinė aplinka, per žmonių bei medijos formuojamą įtaką nesąmoningai verčia elgtis ne taip, kaip iš tiesų norėtumei, o koks yra suformuotas elgesio ar pasirinkimų socialinis stereotipas, po kurio „atsibudus“ belieka savęs paklausti: „Ir kam man to reikėjo… Juk nereikėjo.“ O ir „traukti“ gali ne „siela“, o „ego“ ir pan. Todėl atsakyti tiksliai – sudėtinga, reikėtų apsibrėžti to „buvimo savimi“ kriterijus.
– Kas stumia žmones link savęs pažinimo ir savasties paieškų?
– Vidinio nepasitenkinimo jausmas. Nes kai gerai, kai „miegi“, tai tokioje būsenoje būti patogu. Kai prasideda problemos, tada prasideda ieškojimas. Žmogus tobulėja, auga, ieško, kai jam „kažko trūksta“ arba susiduria su taip vadinamomis problemomis. Arba kai pažiūrėjus į supantį pasaulį kyla klausimas: „Ir tai viskas? Gimti, valgyti, miegoti, daugintis, dirbti ir t. t. ir mirti? O gal yra kas daugiau, ko nežinau?“
– Kaip manote, ar yra kokių metodų, kurie gali palengvinti šį kelią? Ar tai labiau asmeninis žmogaus kelias su savo paieškomis ir atradimais?
– Save pristatau sąmoningumo pardavėju, kadangi mano intuityvus elgesio modelis ir talentas yra iš pradžių supažindinti save su įvairiomis metodikomis, kurios padeda plėstis suvokimui, atsirasti aiškumui tiek asmeninio, tiek profesinio augimo srityse, o po to tą suvokimą bei man patikusius, padėjusius instrumentus parduoti seminarų, konsultacijų, renginių forma kitiems.
Radau daug įdomių sąmonės, suvokimo praplėtimo technikų, metodų bei technologijų. Keletas jų, kuriomis aktyviai užsiimu daugelį metų ir taikau tai savo kasdienybėje, yra:
- Marko Lučino žmogaus genetinio charakterio pagal išorinius (veido) bruožus identifikavimo technologija – fenotipologija;
- Marko Lučino TRIZ (išradybinių uždavinių sprendimo teorija) pagrindu sukurta (su autorinėmis metodikomis) ir verslui adaptuota „Stipraus mąstymo technologija“;
- Evdokijos D.Lučezarnovos laiko, kaip substancijos, valdymo metodika – Ritmometodas 7P0 arba Ritmologija;
- Romano Goldrino vidinės pusiausvyros „susigrąžinimo“ metodai;
- Jurijaus Micharevo realybės valdymo technikos;
- NLP technikos;
- Kvėpavimo technikos ir t.t.
Metodų – labai daug, svarbu atsirinkti, kas žmogui tinka, kas duoda rezultatą.
– Kaip asmenybės mokytojų, lygiavimosi į kitus, konkuravimo laike išlikti savimi? Kaip nenuslysti tobulėjimo kelyje ir nesupanašėti su banga, kas madinga – vegetarizmas, joga etc.?
– Prisiminti, kad visi šventieji (šventaisiais paskelbti žmonės) bei visi guru yra žmonės ir turi savo problemų. Ir šventaisiais ar guru tapo spręsdami tas problemas (šypsosi). Todėl prieš dedant į smegenis „maistą“, kurį siūlo „guru virėjai“ (tie, kurie sugalvojo metodikas) ar „guru padavėjai“ (tie, kurie pasakoja apie metodikas kažkur apie tai perskaitę ar sužinoję), reikia pasidomėti apie tą „maistą“ ir apie tą „padavėją / virėją“, kad suprastumėte, ar pats žmogus tuos klausimus išsprendė savo gyvenime, kokie tų metodikų rezultatai kitiems žmonėms. Ir tik tada priimti sprendimą labiau sąmoningai nei impulsyviai.
Jei impulsas eina stiprus (suveikė instinktyvi reakcija), kad jums to metodo / guru reikia, verta savo galvą įjungi bei smegenų vingiais pagainioti informaciją, t. y. paanalizuoti galimybes ir grėsmes – kritinis požiūris „fake news“ aplinkoje bus naudingas.
– Ar žmogui užtenka būti tokiam prigimtiniam, ar visgi „būti savimi“ – tai atrasti savo esmę ir nuolat kurti savo asmenybę – skaitant knygas, žiūrint filmus, klausantis seminarų – atsirenkant, vadovaujantis savo kriterijais?
– Priklauso, ko žmogui tuo metu reikia, t. y. kokiame jis yra evoliucijos etape, t. y. kokio amžiaus, kokių siekių, kokios vidinės būsenos ir pan. Tikiu (arba yra viena iš versijų), kad žmogus kaip protas turi evoliucionuoti, arba gyvenimas skirtas evoliucijai, sąmonės augimui, patyrimams. Net jei ignoruotume šią mintį, automatiškai taip jau išeina – kai žmogus susiduria su problemomis, jam reikia sukti galvą, kaip jas išspręsti. Taip vyksta evoliucija. O knygos, filmai ar pan. – tai tik instrumentai, ir kiekvienas atras savo, kuriuo patogiau naudotis.
– Kokie pagrindiniai orientyrai , kriterijai tame savęs vaizdo kūrime?
– Yra įvairių kriterijų. Aš naudoju tokius:
- jaučiu, kur mane traukia;
- išgryninu, kaip vaizdinys (ypač, jei tai komercinis projektas / savęs realizavimas / savo talento įdarbinimas) atrodo ne mintyse, t. y. asmeninėse „haliucinacijose“, o „realioje“ / materialioje realybėje;
- parenku priemones to tikslo realizavimui;
- realizuoju.
Beje, kai sieki tikslo ir esi per mažas realizuoti jį šiuo metu, reikia užaugti, tobulėti, tada ateina instrumentai: knygos, filmai, lektoriai ir t. t. Juk patys tai žinote.
– Koks buvimo savimi tikslas? Ar gali žmogus, būdamas savimi, nesiekti laimės? Tarkim, būti emociškai drungnas, tarsi negyvas? Bet jeigu jis toks, ar turi save keisti?
– Buvimo savimi tikslas – vidinė harmonija, vidinis pasitenkinimo jausmas, kadangi buvimas ne savimi kelia psichologinį diskomfortą žmogui. Žmogus, būdamas savimi, gali siekti laimės, kuri jam, pavyzdžiui, yra... nieko nedaryti.
Žmonės su taip išreikšta bruožų kombinacija dažnai būna „socialinė problema“ aplinkiniams. O aplinkiniai ne visada leidžia ramiai jiems gyventi.
Yra žmonės su fenotipologiškai taip vadinamu „chaliavščiko“ bruožu bei su išreikštu pažemintu tonusu, kuriems užsiimti kuo nors aktyviu tiesiog trūksta energijos. Jiems lengviau būti pasyvioje nieko neveikimo būsenoje.
Jeigu nuo vaikystės jų niekas negainiojo, kad žmogus įprastų judėti, dirbti, tai dažniausiai žmonės su taip išreikšta bruožų kombinacija ir būna visiški tinginiai. Jiems laimė yra nieko neveikti.
Ar tokio charakterio žmogus turi save keisti? Priklauso nuo jo asmeninio sprendimo. Tačiau jausmas „tingiu“ ir energijos trūkumas judėti nelabai prisideda prie pokyčių įgyvendinimo. Žmonės su taip išreikšta bruožų kombinacija dažnai būna „socialinė problema“ aplinkiniams. O aplinkiniai ne visada leidžia ramiai jiems gyventi. Žmonės su tokiais bruožais taip pat būna priversti keistis… arba konfliktuoti, kad tik nesikeistų.
– Kaip atradus save nenusivilti ir pamilti, koks esi, o ne toks, kokį nori tave matyti ar mato kiti?
– Išsivalyti „vidines šiukšles“, t. y. vidines reakcijas, kurios sukelia tokius jausmus, bei tobulinti save iki norimo vaizdinio. Visi mūsų nusivylimai, nuoskaudos, kiti jausmai, kaip pavydas, godumas ir t. t. techniškai žiūrint į žmogų – tik vidinės žmogaus reakcijos, kurias galima pakeisti arba nuimti poliariškumą – svarbą tos reakcijos, išsilaisvinti iš jos. Tam yra daug būdų; man efektyviai šiuo klausimu padeda Ritmologijos metodas.
– Netgi būdamas savimi neišvengsi daugybės savo veidų ir būsenų. Kaip atsirinkti, kuris esi tas „tikrasis aš“?
– Visų pirma, kai kyla vidinė reakcija, kuri tau pačiam galbūt nepatinka – matai, kad elgiesi ne taip, kaip nori, imi save už tai kaltinti ir pan., rekomenduoju sustabdyti vidinį lėkimą (kvėpavimo, meditacijos pratimų pagalba) ir priimti, pripažinti tai, koks esi, t. y. kad yra ir toks tavo elgesys, tokia tavo būsena, ir tai faktas. Kai pripažįsti, tada galima sąmoningai rinktis pakeisti tai, ką nori pakeisti, t. y. formuoti savęs „tobulesnio aš“ versiją.
– Gal turite kokį patarimą žmonėms, kurie nori suvokti savo vertybes, atsakyti sau į klausimą, kaipgi jie iš tiesų nori gyventi – kurti santykius, dirbti ir pan.
– Kuo galiu padėti praktiškai šiuo klausimu, tai fenotipologiškai pakomentuoti keletą kiekvienam man per socialinius tinklus (Facebook, LinkedIn) parašiusiam “PERSKAITYKI MANO VEIDĄ” keletą jų savybių. Bus atspirties taškas, koks žmogus yra ir koks nėra (žinojimas, koks nesi, – taip pat svarbus parametras). Tai padės pasidaryti tam tikras išvadas, sustiprins žmogų esant dvejonėms ar gyvenimiškų pasirinkimų situacijose.
Sąmoningumo pardavėjas Giedrius Švetkauskas, vivapersona.lt
15min GYVENIMAS kartu su „Gerų emocijų namais“ inicijuoja projektą „Būk savimi!“.
Visus projekto tekstus galite rasti ČIA.
Gal teko keisti profesiją, nes suvokėte, kad jūsų pašaukimas – daryti visai ką kita? O gal sėkmingai kopusi(-ęs) karjeros laiptais suvokėte, jog laimingiausia(s) jaučiatės, stebėdama(s), kaip auga jūsų vaikai, ir jais rūpindamasi(s)? O gal buvimas savimi – tai sprendimas nesusilaukti vaikų, neapsikrauti daiktais ir pasitenkinti tuo, ką turite?
Rašykite, lauksime jūsų istorijų (gali būti ir anoniminės, pakeistu vardu). Įdomiausių tekstų autorių lauks prizas – Kamilos Golod knyga „Drąsa būti savimi“. Mūsų adresas gyvenimas@15min.lt.