Nebūtinai, pasakytų Matthiasas Mehlas, atlikęs tyrimą apie žmonių bendravimo gilumą. Tyrimo esmė buvo paprasta. Dalyviai turėjo keturias dienas vaikščioti su ant apykaklės pritvirtintu garso įrašymo įrenginiu. Atsitiktiniais intervalais būdavo įrašomos 30 sekundžių pokalbių nuotrupos. Taip kiekvienam žmogui būdavo sukuriamas savotiškas asmeninių pokalbių dienoraštis.
Rezultatai? M. Mehlas atrado, kad laimingiausias tyrimo žmogus turėjo dvigubai daugiau prasmingų pokalbių, palyginti su nelaimingiausiu. Galbūt prasmingi pokalbiai daro žmones laimingesnius? O gal žmonės, kurie jau yra laimingi, įsitraukia į prasmingus pašnekesius? Kad ir kaip būtų, aišku viena: laimės jausmas ir gilesnis bendravimas žengia koja kojon.
Padeda jaustis bendruomenės dalimi
Kodėl prasmingi pokalbiai susiję su laimės jausmu? Tyrimo autorius M. Mehlas išskyrė kelias priežastis. Visų pirma, žmonės turi polinkį ieškoti prasmės gyvenime ir ją kurti, o rimti pašnekesiai padeda tai daryti. Įsitraukę į įdomų pašnekesį, mes tarsi pridedame prasmės chaotiškai kasdienybei. Kitas dalykas: visi žmonės – ir intravertai, ir ekstravertai – yra socialinės būtybės, ieškančios glaudesnio ryšio su aplinkiniais. Artimi pašnekesiai suartina, mažareikšmiai – ne. Tarpusavio susietumas ir sutarimas yra pamatas, ant kurio statome savo laimės jausmą.
Tokie tyrimo rezultatai gali nustebinti. Pasak M. Mehlo, žmonės mano, kad turėtų būti priešingai: paviršutiniški žmonės, kurie plaukia paviršiumi, turėtų gyventi paprastą gyvenimą ir jaustis patenkinti. O tie, kurie kapstosi po egzistencinius klausimus, turėtų būti mažiau laimingi.
Patarimas atrodo paprastas – stengtis turėti gyvenime daugiau prasmingų pokalbių. Tačiau lengviau pasakyti nei padaryti. „Tai ne tas pats, kas kasdien praryti po magišką tabletę, – juokauja M. Mehlas. – Tačiau mane intriguoja vienas klausimas. Ar galime padaryti žmones laimingesnius, vien pasiūlydami jiems per ateinančias penkias dienas turėti po vieną papildomą turiningą pokalbį?“
Kodėl taip dažnai kalbame paviršutiniškai?
Masačusetso technologijos instituto socialinių studijų profesorė Sherry Turkle teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl trūksta turiningų pokalbių, yra technologijų pažanga. Ji įsitikinusi, kad, nors dabar turime fantastiškas galimybes bendrauti kompiuteriu ir telefonu, tai kenkia tikriems nuoširdiems pokalbiams. „Mes per daug užsiėmę komunikavimo kiekybe, kad turėtume kažką kokybiška.“ Anot jos, patys naudingiausi pokalbiai yra tie, kurie skatina labai susikaupti, leidžia mums plėtoti naujas idėjas. Tokie pokalbiai skatina intymumą, empatiją, kūrybiškumą ir bendrumo jausmą.
Kitaip tariant, pasikalbėjimas socialiniuose tinkluose arba susirašinėjimas žinutėmis yra tam tikra bendravimo forma, tačiau dažniausiai tai nėra prasmingas pokalbis. Maža to, jei vakarieniaujame su šeima ar gurkšnojame kavą per pasimatymą, vien telefono buvimas ant stalo blaško dėmesį ir užkerta kelią kokybiškam bendravimui.
Mūsų nuolatinis dėmesys technologijoms veda prie to, kad per dieną turime daugybę mažareikšmių pokalbių su skirtingais žmonėmis. Tai kaip greitasis maistas komunikacijoje, nuo kurio sotūs jaučiamės tik akimirką.
Kaip sukurti daugiau turiningo bendravimo?
Šiaip ar taip, visi galime dėti pastangas, kad prasmingų pokalbių užmegztume daugiau ir iš jų pasiimtume didžiausią naudą.
Kaip? Vienas paprasčiausių patarimų – kalbantis su žmonėmis stengtis išprovokuoti ne atsakymus, o istorijas. Tai priklauso nuo to, kuria linkme kreipiame pokalbį. Svarbu užduoti žmonėms atvirus klausimus, kurie kviestų bent šiek tiek atsiskleisti. Kartais jie gali būti drąsus, įžūlūs, nelogiški. Svarbiausia, kad nebūtų nuobodūs.
Taip pat svarbu vengti perdėtų pakartojimų. Kitaip tariant, jei žmogus nusistebi, kokios ilgos eilės prie įėjimo į kino teatrą, neapsiribokime patvirtinimu: „Taip, tikrai ilgos.“ Pridėkime kažką papildomai nuo savęs, pavyzdžiui: „Taip, tikrai ilgos. Būtų visai įdomu, jei žmonės jose būtų išsirikiavę pagal IQ. O kaip tu juos rikiuotum?“ Nebijokime pasirodyti keisti. Tikslas yra peršokti labiausiai tikėtiną atsakymą ir pateikti šiokią tokią staigmeną, t. y. perkelti pokalbį į kitą lygį.
Trečias praktiškas patarimas labai paprastas – tapti geresniais klausytojais. (Sakėme, kad paprastas, tačiau nesakėme, kad lengvas!) Jis iš tiesų nelengvas: nors geras istorijas mėgstame kiekvienas, dažnai klausydamiesi pašnekovo neturime kantrybės įsijausti į jo pasakojimą: tuo metu repetuojame, ką sakysime patys, žvalgomės aplinkui, taip neišgirsdami dalies informacijos.
Ar yra garantija, kad daugiau prasmingų pokalbių suteiks didesnę laimę? Ne. Bet pabandyti verta, bent jau dėl įdomumo. Ir visai tikėtina, kad po savaitės ar kelių pastebėsime, jog vis rečiau pasitaiko situacijų, kai sukasi mintis „nekenčiu tos pokalbio dalies, kai kalbu ne aš.“
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ pradėjo iniciatyvą „Rask laiko pokalbiui“, kuria skatinama atrasti daugiau laiko bendravimui ir skirti jį savo artimiausiems žmonėms. Iniciatyvos partneriai – „Žmogaus studijų centras“ ir žurnalas „Psichologija Tau“.
