Apie tai kalbėti mes bijome, nes kalbėjimas reiškia žvelgimą į savo problemas ir būtinybę ieškoti tinkamų sprendimų. O sprendimas dažniausiai gali būti tik vienas – išeiti iš toksiškos draugystės, romantiškų santykių ar darbo, nes tai žaloja jus kaip asmenybę.
Toksiškumas pasirodo labai įvairiomis formomis, tačiau vienas blogiausių pavyzdžių – toksiškas santykis su žmogumi, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo „švytintis“ gerumu ir malonus. Kartais tai gali būti iliuzija, kartais galiausiai pasirodo, kad viskas yra ne taip, kaip atrodė iš pradžių, kartais tas žmogus mums tampa visiškai neatpažįstamas.
Yra keturi dažniausi toksiškų santykių veidai, turintys sąsajų su tam tikrais asmenybės bruožais ir kartais po vieną ar kartu akivaizdžiai pasireiškiantys emociškai, psichologiškai mus žalojančiuose santykiuose.
Toksiškų santykių veidus svarbu atpažinti, nes kartais toks ryšys gali tapti emocine ir psichologine kančia – spąstais, iš kurių dėl savo pačių susikurto užrakto būna be galo sunku ištrūkti.
Didysis kritikas
Ar kada buvote santykiuose, kuriuose visuomet jautėtės teisiami ir kritikuojami, kad ir ką bedarytumėte? Svarbu atpažinti slidžią ribą tarp konstruktyvios kritikos ir mus emociškai žalojančios, dažniausiai argumentų trūkumu pasižyminčios ir vien asmeniniu požiūriu paremtos kritikos. Didysis kritikas kritikuoja patį žmogų, o ne jo elgesį.
Toksiška situacija: Į susitikimą su savo antrąja puse atvykstate pavėlavę 15 minučių ir apie savo vėlavimą jam/jai iš anksto nepranešę. Jūsų antroji pusė akivaizdžiai pyksta ir užuot pasiteiravusi, kodėl pavėlavote arba kas nutiko, ji ar jis automatiškai jus pradeda įžeidinėti: Tu amžinai vėluoji ir galvoji tik apie save. Kodėl niekada negali ateiti laiku?
Didysis kritikas kritikuoja patį žmogų, o ne jo elgesį.
Tai klasikinis didžiojo kritiko ėjimas – toks žmogus dažniausiai kritikuoja kiekvieną jūsų žingsnį, menkina jus, o jūs jaučiatės lyg niekad negalite nieko padaryti gerai, kad ir kaip besistengtumėte: Negi tikrai tuo vilksiesi? Kodėl tu niekada manęs neapkabini/nepabučiuoji/nepadarai valgyti? Kas su tavimi negerai?
Sveika situacija: Į susitikimą su savo antrąja puse atvykstate pavėlavę 15 minučių ir apie savo vėlavimą jam/jai iš anksto nepranešę. Jūsų antroji pusė akivaizdžiai pyksta, bet užuot išsiliejusi kritika, ji ar jis pradeda aiškintis jūsų vėlavimo priežastis: Pastebėjau, kad gan dažnai vėluoji, ar tam yra kažkokių priežasčių, galbūt kas nors iš tavo draugų jau yra atkreipęs į tai dėmesį?
Kritika santykiuose gali įnešti labai daug toksiškumo. Didysis kritikas gali niekada jūsų nepravardžiuoti, tačiau jis nuolat jus įžeis ar abejos jūsų įsitikinimais, jūsų išvaizda ar jūsų mintimis. Dažniausiais atvejais pats kritikas turi žemą savivertę, ir kritika jam tampa ginklu, kurį jis gali kontroliuoti.
Itin vaikus žalojanti tėvų frazė, nuo kurios jiems suaugus ir gali kilti poreikis nuolatos kritikuoti, yra pasakymas jam ar jai: „Esi bloga mergaitė ar – blogas berniukas“, vietoje pasakymo, kad „Padarei blogą dalyką“.
Pasyvusis agresorius
Daugelis galime pažinoti žmonių, kurie yra pasyviai agresyvūs – ir tai viena iš toksiškiausių charakteristikų, kadangi niekad nežinosite, kokią iš tiesų žinią tas žmogus siunčia, ir jausitės lyg nuolat vaikščiotumėte ant stiklo ašmenų. Savų jausmų neigimas, sarkazmas ir nenuoširdūs komplimentai geriausiai apibūdina tą, kuris yra pasyviai agresyvus.
Toksiška situacija: Padarėte kažką, kas nuliūdino jūsų partnerį, tačiau tiksliai nežinote, ką. Paklausiate, kokie jūsų veiksmai jam/jai nepatiko, norėdami sužinoti tai tam, kad ateityje tas pats scenarijus nepasikartotų. Vis dėlto jūsų partneris nesako, kodėl tiksliai jis/ji pyksta ir atsako tik tiek: Man viskas gerai, Aš nepykstu, nors akivaizdžiai matosi, kad partneris nuo jūsų atitolo. Dėl to galite šimtus kartų mintyse persukti situaciją, svarstyti, ką apie tai iš tikrųjų galvoja jūsų partneris ir graužti save klausiant, kodėl jis ar ji siunčia jums šias „slaptas žinutes“. Vis tik jo/jos minčių jūs neperskaitysite.
Jei žmogus negali tiesiogiai komunikuoti, sarkazmą naudoja kaip gynybinį mechanizmą, siunčia dviprasmiškas užuominas ar elgiasi lyg nieko nebūtų nutikę, nors demonstruoja pykčio persmelktas emocijas, gali būti, kad susidūrėte su pasyviu agresoriumi, kuris savo pyktį išreiškia pasyviai, per manipuliacijas, o ne žodžiais ar veiksmais.
Narcizas
Narcizas elgiasi taip, lyg jis ar ji yra Dievo dovana žmonijai. Narcizas viską žino geriausiai, viską moka puikiausiai ir nė kiek nepasididžiuoja tai išsakyti visiems aplinkiniams. Nesvarbu, kokie protingi ar patyrę esate, su šiuo žmogumi jūs vis tiek nesusilyginsite.
Savų jausmų neigimas, sarkazmas ir nenuoširdūs komplimentai geriausiai apibūdina tą, kuris yra pasyviai agresyvus.
Kaip ir pasyvusis agresyvumas, taip ir narcicizmas, yra asmenybės sutrikimas, be galo toksiškas kitiems žmonėms. Narcizas pastato save ant pjedestalo ir į visus žiūri iš viršaus – dėl to bendraudami su juo/ja praktiškai visose situacijose jausitės lyg nuolat su šiuo žmogumi varžytumėtės. Narcizai labai retai arba niekada nesileidžia į kompromisus, jiems trūksta įžvalgumo ir empatijos, bet jie visada nori būti dėmesio centre, dėl to bendraudami su tokiu žmogumi galite nuolat jaustis užgožti.
Dažniausiais atvejais narcizas iš tiesų savęs nekenčia, o jo nuolatinis noras atsidurti dėmesio centre, gražiausių savo savybių išaukštinimas tėra gynybinė reakcija ir būdas paslėpti gan menką savo savigarbą. Jei narcizas jaučiasi įskaudintas ar atstumtas, jį apima jam pačiam retai suprantama įniršio banga, dėl kurios toks žmogus yra pasiruošęs sunaikinti viską ir visus aplinkui.
Žmogus-akmeninė siena
Tai toks asmuo, kuris visiškai atsisako kalbėti apie gilesnius savo jausmus bet kuriais atvejais, net ir tada, kad būtų išgvildentos tam tikros įsišaknijusios santykių problemos. Dėl to su juo/ja bendraudamas kitas žmogus jaučiasi nevertas ar per mažai reikšmingas, kad nusipelnytų nuoširdaus ir atviro pokalbio su savo mylimuoju ar mylimąja.
Žmogus-akmeninė siena atrodo šaltas ir abejingas, jis/ji dažnai atsisako pripažinti, kad yra problemų, o jo/jos nenoras atvirai išsakyti savo jausmus nesusikalbėjimą santykiuose dar labiau paaštrina. Tokiu atveju šio žmogaus partneris galiausiai savęs klausia, kodėl apskritai pradėjo santykius su šiuo žmogumi.
Kiekvienas žmogaus-akmeninės sienos neatsakymas į užduotus klausimus jo/jos partnerį pradeda erzinti, pykdyti, nes nepavyksta užmegzti atviro pokalbio. Žmogus-akmeninė siena turi labai daug panašių savybių su pasyviaisiais agresoriais.
